Pagyvenusių žmonių, globos namų gyventojų, saviaktualizacijos ypatumai

Europoje, kaip ir Lietuvoje, daugėja senyvo amžiaus žmonių ir vidutinė numatoma gyvenimo trukmė didėja. Esant tokiems demografiniams pokyčiams, būtinas integravimas senyvo amžiaus žmonių į visuomenę, gerinant jų saviaktualizacijos raišką. Biologinės, psichologinės ir socialinės įtakos, tuo tarpu ir saviaktualizacija įvairiomis kryptimis, teigiamai įtakoja pagyvenusių žmonių sėkmingą senėjimą. Tyrimo tikslas - nustatyti pagyvenusių žmonių globos namų gyventojų saviaktualizacijos raiškos ypatumus. Žmogus siekia pilnesnies būties. A.H.Maslow teigimu, dauguma žmonių yra linkę į saviaktualizaciją arba bent jau dauguma žmonių yra pajėgūs aktualizuoti save. Tikėtina, kad lyderystės principai gali būti pritaikomi suaugusiųjų žmonių globos namų gyventojų saviaktualizacijos lygio gerinimui. Metodologija ir dalyviai. Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą teoriniu lygmeniu buvo išnagrinėta saviaktualizacijos samprata ir atliktas mokslinis tyrimas. Buvo naudojamas turinio analizės metodas pasitelkiant kryptingai formalizuotą interviu. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta pagyvenusių žmonių globos namų gyventojų saviaktualizacijos raiškos ypatumai: mokantis, aktyviai veikiant, dalyvaujant veiklose, tarpasmeniniuose santykiuose. Taip pat vertinga saviaktualizacijos įtaka asmenybei. Tyrime tikslingai pasirinkta respondentų grupės – pagyvenusių žmonių globos namų gyventojai ir darbuotojai. Be to pasirinkta Lietuvos ir Didžiosios Britanijos pagyvenusių žmonių globos namai. Tyrime dalyvavo šeši globos namai (įstaigos) - trys globos namai yra Lietuvoje, trys – Didžiojoje Britanijoje. Tyrime buvo siekta, kad globos namai būtų skirtingi savo vieta, dydžiu, statusu. Lietuvoje buvo apklausiami devyni globos namų gyventojai. Savo patirtimi pasidalino devyni Lietuvos globos namų darbuotojai ir du Didžiosios Britanijos. Išvados. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog Lietuvoje pagyvenusių žmonių, globos namų gyventojų, mokymasis ir patirties priėmimas vyksta šiais būdais: stebėjimo, bendravimo, priėmimo kitų pamokymų, mokymosi tikslinėje veikloje ir netiesioginiu savišvietos būdu. Jie siekia mokyti kitus, tai pasireiškia komentarų, vadovavimo, nurodymo pavidalu. Lietuvos suaugusiųjų globos namuose nėra organizuojami mokomieji (lavinamieji) užsiėmimai iš kitų šaltinių nei pačių globos namų. Tačiau Didžiojoje Britanijoje šie užsiėmimai yra gerai išplėtoti, įvairovė plati, lankymo intensyvumas dažnas, bei pritaikyti pagyvenusiems žmonėms. Tarpasmeniniai santykiai yra pagrindinis globotinių saviaktualizacijos būdas, kadangi jie bendrauja nuolat, net ir tikslinėje veikloje. Be to pasireiškė globotinių stebėtojo pozicija. Lietuvoje globotinių tarpinstituciniai santykiai (tarp kitų globos namų, mokyklų ir kitų organizacijų) yra reti. Visapusiškas dalyvavimas bendroje veikloje yra lyderystės požymis, kuris susijęs su savęs aktualizavimu. Dalyvavimas mėgstamose veiklose priklauso individualiai nuo pačio globotinio. Pasireiškė siekimas būti aktualiems. Buvo aktyviai išreikštas noras intensyvesniam renginių, išvykų kiekiui. Lietuvos globos namai pasižymėjo globotinių veiklų stoka. Taip pat buvo išreikštas priešingas požiūris - veiklų pakanka. Darbuotojų nuomone, sunku pažadinti senelių aktyvumą. Globotinių nuomonė tai, kad jie daugiau nieko nesitiki ir nemano, kad gali būti kitaip. Verta paminėti, kad Didžiosios Britanijos globos namų gyventojai save aktualizuoja per visuomeninę veiklą, o Lietuvos globos namų gyventojai visai savęs neaktualizuoja šiuo būdu, nes šią veiklą nepropaguoja. Dažniau save aktualizuojantys globotiniai jaučiasi gerai, suaktyvėja, darosi linksmesni, kūrybiškesni, atsipalaiduoja, ne tokie užsidarę, labiau bendraujantys. Tačiau tie kurie yra mažiau motyvuoti, rečiau save aktualizuoja, jie išsakė savo jausmus, kad liūdnai gyvena, nieko nenori. Lietuvos globos namų gyventojai jaučiasi nereikalingi šeimai ir tuo labiau nenaudingi visuomenei. Lietuvoje pagyvenusių žmonių, globos namų gyventojų saviaktualizacija yra žemesnio lygio. Tai įtakoja globotinių motyvacijos stoka ir sveikata. Visiems turi būti suteiktos lygios galimybės aktyviai dalyvauti visuomenės veikloje. Todėl tikėtina, kad pagyvenusių žmonių geresnė saviaktualizacija, pagrįsta lyderystės požymiais, didina integraciją ir teigiamai įtakoja sėkmingą senatvę. Rekomenduotina – remiantis Didžiosios Britanijos patirtimi, gerinti Lietuvos pagyvenusių žmonių saviaktualizacijos raišką.

In Europe, as well as Lithuania, the number of elderly people is growing and the average life expectancy is increasing. Due to such demographic changes, it is necessary to integrate elderly people into society, this improving their self-actualization expression. Biological, psychological influences and self-actualization in different directions have a positive impact on elderly people's successful aging. The aim of invistigation is to ascertain self-actualization peculiarities of elderly people, nursing home residents. Man seeks fuller existence. According to A.H.Maslow, most people show inclination to self-actualization, or at least most people are able to actualize themselves. It is likely that leadership principles can be adapted to improve the level of self-actualization of elderly people residings in nursing homes. Methodology and participants. In order to achieve the stated goal of the theoretical level self-actualization concept has been analyzed and research has been done. The contents analysis method involving a focused formalized interview was used. The study has found out some self-actualization peculiarities of elderly people, nursing home residents: learning, active engagement, participation in activities and interpersonal relationships. The influence on their personalities is also valuable. A selected group of respondents has been chosen - elderly nursing home residents and employees. Besides, some Lithuanian and British nursing homes were selected. The study involved six nursing homes (institutions) - three in Lithuania and three in Great Britain. The investigation was aimed at choosing nursing homes on different locations, of diferent size and status. In Lithuania, nine nursing home residents were interviewed. Nine Lithuania employees and two British employees working in nursing homes shared their experience. Conclusions. The results showed that elderly people, nursing home residents, learn and sharing (accept) experience in the following ways in Lithuania: through observation, communication, acceptance of other people’s instructions, learning expedient activities, and indirect self-education. They seek to teach others. This manifests itself in the form of comments, commands and directions. In Lithuanian, nursing homes do not organized training (educational) activities from sources other than nursing homes themselves. However, in Great Britain these activities are well developed. There is wide variety in frequency of visits and application to the elderly. Interpersonal relationships are a principal way to self-actualization of wards. Also, the position of wards’ observer manifested itself. In Lithuania, interinstitutional relationships of wards among other nursing homes, schools and other organizations are rare. Participation in favourite activities individually on the ward. Aspirations to be popular manifested themselves. A strong desire for more events and tours was expressed. Lithuania’s nursing homes marked lack of wards’ activities. The opposite approach that the number of activities is sufficient was expressed. The Staff believes that it is difficult to awake old people’s activity. The wards think that they expect nothing else and are not sure that it can be otherwise. It is worth noting that the United Kingdom’s nursing home residents actualize themselves through social activities whereas, Lithuania’s nursing home residents do not actualize themselves in this way because these activities are not preached. Often self-actualization wards feel well, become more active, more cheerful, more creative, relaxed, less reticent and more sociable. However, those who are less motivated and less self-actualized expressed their feelings that their lives are miserable and they do not want anything. Lithuania’s nursing home residents feel unwanted by the family and even more useless to the society. Everyone should have equal opportunities to participate actively in community activities. It is therefore likely that self-actualization of elderly people increase integration and influences positively successful aging. In Lithuania, self-actualization of elderly people, nursing home residents is at a lower level. The wards’ lack of motivation and their health affect the current situation. With reference to Great Britain’s experience, it is recommended to improve Lithuania’s elderly people self-actualization resolution.