Mada kaip asmens tapatumo raiška moksleivių ir studentų požiūriu

Šiuolaikinėje visuomenėje mados koncepcijos sąvoka suvokiama ne tik kaip apranga, socialinio statuso ar priklausymo tam tikrai klasinei grupei parodymas, bet ir kaip komunikacijos priemonė, individualaus tapatumo raiška arba jo paslėptis. Jaunimui ypač reikšminga priklausyti tam tikrai grupei. Nusakytos problematikos kontekste temos aktualumas atsiskleidžia analizuojant, kokią įtaką mada turi jaunimo saviraiškai, tapatumui. Daugiausiai Lietuvos akademinėje plotmėje sutinkama mados istorijos; mados, vartotojiškos visuomenės kontekste; meno, vartotojiškos visuomenės kontekste, studijų. Darbo naujumas atsiskleidžia analizuojant mados, kaip plataus psichosocialinio reiškinio, įtaką jaunimo tapatumo formavimui, saviraiškai. Darbe keliama problema – kokią įtaką jaunimo tapatumui, saviraiškai turi savęs pateikimas per madą. Tyrimo objektu pasirinktas mados formuojamas moksleivių ir studentų tapatumas. Magistro darbe pagrindiniu tikslu keliama ištirti mados įtaką studentų ir moksleivių tapatumo formavimuisi, saviraiškai ir socializacijos procesui. Apsibrėžtam tikslui įgyvendinti keliami šie uždaviniai: išnagrinėti mados sampratą, funkcijas, koncepcijas, ištakas ir šiuolaikinės mados bruožus; išanalizuoti mados reikšmę asmenybės tapatumo formavimui ir socializacijos procesui bei parodyti mados reikšmę vartotojiškos visuomenės kontekste; atlikti sociologinį tyrimą atskleidžiant jaunimo požiūrį į šiuolaikinę madą ir pateikti šiuolaikinės mados daromos įtakos jaunimo socializacijai vertinimą. Teorinėje dalyje naudojama lietuvių ir užsienio autorių literatūros analizė. Praktinė (empirinė) dalis atliekama pasirinkus kiekybinį tyrimą - anketinę apklausą, apklausiant pasirinktas moksleivių ir studentų grupes bei atliekant kokybinį tyrimą. Darbe keliami ginamieji teiginiai: 1. Moksleiviai ir studentai madą laiko svarbiu dalyku savo gyvenime, šiuolaikinio žmogaus predikatu, laipteliu į sėkmę, todėl skiria jai pakankamai daug laiko; tačiau moksleiviams mada jų gyvenime yra svarbesnis dalykas nei studentams. 2. Studentai renkasi mados, kaip charakterio arba asmenybės tapatumo išraiškos, funkciją; moksleivių mada dažniausiai yra naudojama kaip priemonė protestuojant prieš vyraujančias vertybes, diegiamas normas arba kaip priemonė, siekiant pritapti prie tam tikros grupės. 3. Pagrindiniai veiksniai, sąlygojantys mados formavimąsi ir laikymąsi abiejose jaunimo (moksleivių ir studentų) grupėse, yra netiesioginiai, tai masinės informacijos priemonėse skleidžiama informacija (žurnalai, televizija ir pan.). Kiekybinio tyrimo metodu buvo gauti šie svarbiausi rezultatai ir išvados: buvo nustatyta, jog daugumos respondentų (63 proc.) gyvenime mada užima svarbią vietą. Ilgą laiką pagrindine mados funkcija vyraujanti mados, kaip informacijos skleidėjos apie savo socialinę, ekonominę padėtį, šių dienų moksleivių ir studentų yra mažiausiai naudojama (7 proc.). Tyrimu buvo nustatyta, jog mados, per rūbų ir išvaizdos priemones, traktavimą daugiau pasirinko moksleiviai (68 proc.) nei studentai (32 proc.). Dauguma studentų (83 proc.) renkasi mados, kaip charakterio arba asmenybės tapatumo išraiškos, funkciją. Moksleivių mada dažniausiai yra naudojama kaip priemonė protestuojant prieš vyraujančias vertybes, diegiamas normas (85 proc.) arba kaip priemonė, siekiant pritapti prie tam tikros grupės (82 proc.). Studentų dažniausiai buvo pasirenkamos mados funkcijos – kaip savo tapatumo ar asmenybės individualumo išraiškos demonstravimo priemonė (68 proc.) Moksleiviai, priešingai, dažniausiai madą yra naudoję kaip tikrojo savojo Aš paslėpimą (63 proc.), priemonę ką nors pranešti kitiems (78 proc.) arba protestą prieš vyraujančias vertybes (73 proc.). Reikšminga pažymėti, jog lytiškumo atžvilgiu, moterys žymiai dažniau naudoja madą kaip nekaltą žaidimą ar kaprizą (84 proc.), o vyrams būdingas didesnis mados, kaip priemonės naudojimas informacijai apie savo socialinę ir ekonominę padėtį parodyti (66 proc.). Beveik pusė apklaustų studentų ir moksleivių (48 proc.) tvirtino, jog mada sustiprina asmenybę. Didžioji dauguma respondentų, madą traktuojančių kaip vieną iš priemonių pritampant prie tam tikros grupės, buvo moksleiviai (83 proc.) Tuo tarpu studentai mados, kaip pritapimo prie tam tikros grupės funkcijos nesureikšmina. Studentų ir moksleivių mados formavimuisi daugiausiai įtakos turi ne pats artimiausias šeimos ir draugų ratas, bet masinių informacijos priemonių (žurnalų, televizijos, filmų, pop žvaigždžių) skleidžiama informacija. Moksleiviams draugų ir bendraamžių nuomonė yra ypač svarbesnė nei studentams, kurie mados formavimo klausimais labiau pasikliauja masinių informacijos priemonių platinama informacija. Moksleivių dažniausiai buvo nurodoma, jog jų mados formavimuisi daugiausiai įtakos turi draugų ir bendraamžių požiūris į madą (85 proc.). Tuo tarpu studentai dažniau pasirinkdavo masinių informacijos priemonių formuojamą požiūrį į madą (53 proc.). Požiūris į madą ir mados suvokimas keičiasi ir nėra pastovus. 48 proc. respondentų pripažino, jog prieš metus jų požiūris į madą buvo kitoks nei dabar. Šiek tiek mažiau – 40 proc. respondentų tvirtino, jog prieš penkis metus jų požiūris į madą buvo kitoks nei dabar. Beveik pusė respondentų (43 proc.) sutiko teiginio, jog mada yra „vizitinė kortelė“ į sėkmę, teisingumu, šiek tiek daugiau – 49 proc. respondentų iš dalies sutiko su šio teiginio prasmingumu. Didžioji dalis apkalstųjų (57 proc.) nurodė, skiriantys vidutiniškai laiko savo stiliaus formavimui. Ketvirtadalis respondentų (25 proc.) prisipažino skiriantys daug laiko savo stiliaus formavimui. Beveik pusė respondentų (49 proc.) nurodė, jog jų stiliaus formavimuisi daugiausiai įtakos turėjo įvairūs muzikos, kino filmų autoritetai. 33 proc. nurodė, jog prie jų stiliaus formavimosi prisidėjo draugai. Tyrimu buvo nustatyta, jog išsiskyrė moksleivių ir studentų stiliaus keitimo tikslų pasirinkimas. Daugiausiai moksleivių (82 proc.), pakeitusių savo stilių, siekė pritapti prie tam tikros grupės. Šis rezultatas tik dar kartą parodo, kaip svarbu paauglystės tarpsnio moksleiviams būti tam tikros grupės nariu. Daugiausiai studentų (68 proc.), pakeitusių savo stilių, nurodė, jog jį keitė siekiant parodyti pasikeitusį savo mąstymą arba gyvenimo būdą. Kas antras respondentas (50 proc.) sutiko, jog būti madingu lengviau nei būti nemadingu. Lygiai tiek pat apklaustųjų (50 proc.) save vertina kaip madingą, o ketvirtadalis apklaustųjų (25 proc.) vertina save iš dalies madingu. Kokybinio tyrimo metu nustatyta, kad mokytojų nuomonė apie madą yra subrandinta, objektyvesnė, lyginant su moksleiviais ir studentais. Tačiau atsakant į klausimus mokytojų nuomonės išsiskyrė: ne visi pritaria, kad mada yra asmenybės tapatumo išraiška, kad mada yra kelias į sėkmę. Madą mokytojai sieja su švara, tvarkingumu ir patogumu, o ne su brangiais materialiais daiktais.

In today’s society the concept of fashion is not only defined as clothing or showing of a particular group, but also as communication measure, showing or hiding the identity. Young people are particularly important to belong to a group. The relevance of the subject is revealed by analyzing the influence of fashion on youth in socialization process. The novelty of work is revealed by analyzing the influence of fashion on youth in socialization process. The main problem of this work - what is the influence of fashion in the process of forming identity and in the process of socialization. The subject matter is students and schools identity and socialization formed by fashion. The purpose of this master work is to investigate the influence of fashion on students and schools of identity formation and socialization process. The main tasks of this work are to explore the concept of fashion, functions, concepts, origins and characteristics of the modern fashion; to investigate the influence of fashion on students and schools of identity formation and socialization process; to demonstrate the importance of fashion in the context of the consumer society; to perform a sociological study identifying young people's attitudes in contemporary fashion and to perform the modern fashion influence on the assessment of youth socialization. In theoretical part of work is analyzing the scientific literature. In the practical part of work is made quantitative and qualitative studies. In this master work is caused these hypotheses: 1. the fashion is important thing for schools and students in their lives, the predicate of modern men, and the step to success, therefore they spend a considerable time to fashion; but for schools fashion is more important then for students. 2. Students usually prefer the function of fashion as the expression of identity, schools usually prefer the function of fashion as the as the protest against the values or to seek to adapt to the group. 3. The main factors which influence the youth fashion are direct and indirect: the influence of friends and the influence of mass media (TV, publicity, magazine, pop stars). Quantitative research method was used to obtain these important results and conclusions: the fashion in the youth life is one of the most important parts (63 percent). The information multipliers function of fashion about social and economic situation is the least used by students and schools (7 percent). The fashion treatment as clothing and appearance is more often chosen by schools (68 percent) then by students (32 percent). Most students (83 percent) choose fashion as the expression of identity. Schools often use fashion as a means of protest against the prevailing values, norms (85 percent), or installed as a means to adapt to a particular group (82 percent). Students often choose these fashion options - as your identity or expression, individuality and personality demonstration tool (68 percent). On the contrary, schools choose fashion to hide themselves (63 percent), as a measure to give the information about themselves (78 percent) or as a means of protest against the prevailing values, norms (73 percent). It is significant to note that women more often use fashion as an innocent game or caprice (84 percent), more typical for men in fashion, as a means to share information about their socio-economic status display (66 percent). Half of the students and pupils (48 percent) argued that the fashion enhances the personality. Schools are most influenced by friends and peers approach to fashion (85 percent). Students often choose the media articulated approach to fashion (53 percent). Approach to fashion and fashion consciousness is changing and not permanent. 48 percent respondents acknowledged that a year ago to fashion their approach was different than today. 43 percent respondents agreed that the fashion is s “visit card” to success. 25 percent respondents claim that they spend a lot of time to form their style. 49 percent respondent maintain that they were influenced by music’s and film’s pop’s stars in the process of forming their style. Schools who changed his style, sought to adapt to a particular group. This result demonstrates the importance of teenager to be members of certain groups. Most students (68 percent) changed his style, pointed out that it is changed to reflect the change in the thinking or way of life. Every second respondent (50 percent) agreed that to be fashionable to more easily than to be unfashionable. Exactly the same number of respondents evaluate themselves as fashionable, a quarter of the respondents themselves evaluate as part of the fashionable. The qualitative study has shown that teacher’s opinion about fashion is more mature, objective then school’s and student’s opinion. There are two different teacher’s positions – not everyone agrees that the fashion is the expression of identity and that the fashion is the road to success. Other teachers the fashion associates with cleanliness, regularity and comfort, but not with expensive materials things.