| Abstract: | Lietuvoje, jai tapus Europos Sąjungos nare bei bendros informacinės, technologinės ir kultūrinės erdvės dalimi, vyksta spartūs švietimo sistemos pasikeitimai. Mūsų šalyje nuolatinio švietimo ir nuolatinio mokymosi idėjos tapo realybe, todėl natūralu, kad šalia pagrindinių švietimo ir mokymo sistemų vis dažniau vyksta neformalusis mokymas. Besikeičiančioje visuomenėje neformalusis suaugusiųjų švietimas tampa vis labiau paplitusia suaugusiųjų švietimo forma, padedančia asmeniui plėtoti savo kultūrinius interesus, ugdyti gebėjimus, įgyti profesinei veiklai reikalingų teorinių žinių, tobulinti turimą kvalifikaciją ir tapti aktyviu demokratinės visuomenės piliečiu. Minėtos prielaidos išryškino tyrimo problemą - svarbu kuo daugiau dėmesio skirti tautinių mažumų suaugusiųjų neformaliajam mokymuisi, nes nuo jo priklauso jų sugebėjimas sėkmingai integruotis į šalies darbo rinką. Juolab, kad nemažos dalies tautinių mažumų suaugusiųjų turimos žinios, įgūdžiai bei kvalifikacija neatitinka šiuolaikinės darbo rinkos reikalavimų. Darbe aptariama neformaliojo mokymo(si) svarba tautinių mažumų suaugusiųjų integracijai į darbo rinką bei pateikti tyrimo rezultatai, kuriais siekiama išsiaiškinti tautinių mažumų suaugusiųjų mokymo(si) neformalaus švietimo įstaigose motyvaciją, mokymosi trukdžius bei interesų plotmę integruojantis į darbo rinką. Šiam tikslui pasiekti buvo atliktas eksperimentas - Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono besimokančių (ir) arba ieškančių darbą tautinių mažumų atstovų anketinė apklausa. Tyrimo rezultai atskleidė, kad Lietuvoje sudarytos lygios galimybės visų tautybių suaugusiems mokytis bei tobulinti kvalifikaciją, svarbiausia jų pačių motyvacija ir noras. Tačiau tyrimu nustatyta, kad didžiosios dalies Vilniaus rajono respondentų nuolatinio mokymosi motyvacija yra žemo lygio. Labai nedaug Vilniaus rajono tautinių mažumų atstovų mokosi arba nesimoko, tačiau mokytis norėtų, tuo tarpu didžioji jų dalis nemato prasmės mokytis. Tiriant Vilniaus miesto tautinių mažumų suaugusiuosius pastebima kiek kitokia tendencija: beveik pusė jų nesimoko, tačiau mokytis norėtų ir ketvirtadalis respondentų apklausos metu mokosi. Nagrinėjant suaugusiųjų tautinių mažumų mokymo(si) poreikis, pastebėta, kad dažniausiai neformalaus mokymo įstaigose norima įgyti lietuvių, užsienio kalbų ir kompiuterinio raštingumo žinių. Tačiau kas penktas respondentas norėtų, kad tu poreikių tenkinimą organizuotų bei apmokėtų darbo birža. Tyrimas atskleidė, kad daugumai respondentų sėkmingai integracijai į darbo rinką trukdo: kalbiniai barjerai, komunikavimo bei verslumo trūkumai. O tai ypač svarbu, nes minėtų gebėjimų įgijimas yra šių dienų būtinybė bei prasmingo gyvenimo garantas.
When Lithuania became member of European Union, and a part of information, technology and culture space, rapid changes in education system took place. Constant education and permanent learning ideas became reality in our country and it is natural that informal education is taking place close to main education and academic systems. Informal education is coming popular form of education among adults in changing community, which is helping to develop personal cultural interests, develop skills, acquire needed knowledge for professional activity, develop existing qualification and come active citizens of democratic community. The mentioned prepositions spotlight research problem: it is important to pay as much attention as possible to ethnic minority adults’ informal education, because it grants ability to integrate successfully into country labor market. Moreover, a great part of knowledge, skills and qualification of ethnic minorities adults are not adequate to contemporary market requirements. This work discuss importance of informal education to labor integration for adults of ethnic minorities and submits research results, which strive to see motivation of ethnic minorities adults, learning handicaps and scope of interests for labor market integration. An experiment was done for this purpose: a survey of students and/or looking for work representatives of ethnic minorities in Vilnius City or Vilnius Region. The results of research reveled that equal learning and qualification development possibilities are existing in Lithuania to all ethnic adults, and the main thing is their desire and motivation. However, the research assessed that permanent learning motivation for greater part of Vilnius City respondents is low. Survey data reveal that a very small part of ethnical minority adult respondents in Vilnius Dist. are studying or going to study, while greater part don’t wish to study. Research of adult ethnical minorities in Vilnius City reveal other tendency: half of them do not study but wish to study and quarter of respondents during survey were studying. Research of adult ethnical minorities’ needs note that most desirable knowledge informal education enterprises provide is Lithuanian, foreign languages and computer literacy. However, one of five respondents would like to satisfy their needs on labor exchange account. Research data show that most respondents indicated language barrier, lack of communication and enterprise skills as a handicap for successful labor market integration. It is very important because attainment of mentioned skills is necessity of now days and guarantee of meaningful life. |
