| Abstract: | Temos „Diferencialinio ir integralinio skaičiavimo pradmenų mokymas Lietuvos mokykloje XX a. 3 – 4 dešimtmetyje“ svarbumas grindžiamas tuo, kad išanalizavus diferencialinio ir integralinio skaičiavimo mokymą tarpukario Lietuvoje (1918 – 1940), faktiškai būtų galima geriau suprasti ir dabartinės Lietuvos mokyklos diferencialinio ir integralinio skaičiavimo mokymo privalumus ir trūkumus. Darbas dar svarbus ir tuo, kad jame nuodugniai išnagrinėta diferencialinio ir integralinio skaičiavimo mokymas (programos, vadovėliai) iki matematikos mokymo reformos (1918 – 1928) ir po jos (1929 – 1940). Atskirai tema specialiai nebuvo nagrinėta, tik paliečiama Algirdo Ažubalio „Matematika lietuviškoje mokykloje (XIX a. pr. – 1940)“, Juozo Banionio „Matematinė mintis Lietuvoje (istorinė apžvalga 1832 – 1990 m.)“ knygose. Be to, vadovėliai: J. Stoukaus „Begalinių mažybių analizio pagrindai“ (1925), A. Juškos „Matematinės analizės pagrindai“ (1934), B. Godvaišos ir J. Šinkūno „Matematika“ antra dalis (1996) nebuvo lyginti. Darbo tikslai: • apžvelgti, išanalizuoti ir palyginti diferencialinio ir integralinio skaičiavimo pradmenų mokymą Lietuvos mokykloje iki matematikos mokymo reformos, po reformos ir dabar; • nustatyti diferencialinio ir integralinio skaičiavimo pradmenų mokymo privalumus ir trūkumus minėtais laikotarpiais. Matematikos mokymas Lietuvoje 1918 – 1940 metais: buvo organizuotas, modernėjo, remtasi Vakarų Europos pavyzdžiu. Tai liudija: nepriklausomybės metais tobulintos, atsižvelgiant į vykdomas švietimo reformas, matematikos programos (1923, 1936); svarbūs įvykiai – Lietuvos matematikos, fizikos ir kosmografijos mokytojų konferencijos (1928, 1929), kuriose buvo priimta moderni nauja matematikos programa; kuriami ir pertvarkomi matematikos dalykų (tarp jų ir aukštosios matematikos pagrindų) vadovėliai. Pavyzdžiui, J. Stoukaus „Begalinių mažybių analizio pagrindai“ (1925), A. Juškos „Matematinės analizės pagrindai“ (1934), B. Ketarausko „Diferencijalinio ir integralinio skaičiavimo pagrindai“. Visa to, A. Juškos vadovėlio ir A. Karaliaus, O. Stanaičio (jie rašė aukštosios matematikos elementų mokymo klausimais) straipsnių dėka antrajame Nepriklausomybės dešimtmetyje buvo pažangiau dėstomi aukštosios matematikos elementai, palaipsniui atsisakoma ankstesnių laikų gimnazijoje įtvirtintos „begalinių mažybių“ sąvokos.
The relevance of the topic “Teaching of Differential and Integral Calculation Basics in Lithuanian Schools in 3 – 4 Decades of the XXth Century” is based on the assumption that analysis of teaching of differential and integral calculation in the interwar Lithuania (1918-1940) would actually enable better understanding of advantages and drawbacks of teaching differential and integral calculation in Lithuanian schools nowadays. The final thesis is important for it thoroughly analyses teaching of differential and integral calculation (curricula, textbooks) before the teaching reform in mathematics (in 1918 – 1928) and after the reform (in 1929 – 1940). Separately the topic was not analysed but only mentioned in the following books: Algirdas Ažubalis “Matematika lietuviškoje mokykloje (XIX a. pr. - 1940)” (Mathematics in Lithuanian School (Beginning of XIX Century – 1940)), Juozas Banionis “Matematinė mintis Lietuvoje (istorinė apžvalga 1832 – 1990 m.)” (Mathematical Thought in Lithuania (Historical Survey 1832 – 1990). Moreover, the following textbooks: J. Stoukus “Begalinių mažybių analizio pagrindai” (Basics of Infinite Least Analysis) (1925), A. Juška “Matematinės analizės pagrindai” (Basics of Mathematical Analysis) (1934), B. Godvaiša and J. Šinkūnas “Matematika” (Mathematics) Volume II (1996) were not compared. Aims of the final thesis shall be the following: • To make an overview, analysis and comparison of teaching differential and integral calculation basics in Lithuanian schools before the teaching reform in mathematics, after the reform and nowadays; • To identify advantages and drawbacks of teaching differential and integral calculation basics in the mentioned periods. Teaching of mathematics in Lithuania in 1918 – 1940 was organised; it gradually got modernised and followed Western Europe example. This is evidenced by mathematics curricula (1923, 1936) revised and improved during the years of independence, taking into account the implemented educational reforms; also by important events – conferences of Lithuanian teachers of mathematics, physics and cosmographics (1928, 1929), where a modern new curriculum of mathematics was adopted; textbooks of mathematics subjects were created and revised (including basics of higher mathematics). For example, J. Stoukus “Begalinių mažybių analizio pagrindai” (Basics of Infinite Least Analysis) (1925), A. Juška “Matematinės analizės pagrindai” (Basics of Mathematical Analysis) (1934), B. Ketarauskas “Diferencijalinio ir integralinio skaičiavimo pagrindai” (Basics of Differential and Integral Calculation). Thanks to the textbook of A. Juška and articles of A. Karalius, O. Stanaitis (they wrote articles about teaching of higher mathematics elements) teaching of higher mathematics elements in the second decade of independence was more advanced, gradually refusing a notion of “indefinite least”, which previously existed in gymnasium. |
