Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/116950
Type of publication: master thesis
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Paliukėnaitė, Gintarė
Title: Lietuvių bendrinės kalbos paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo realioji vartosena ir kodifikuotos normos
Other Title: The codified standards and the real usage of common nouns' stress in the Lithuanian language
Extent: 88 p.
Date: 7-Jun-2013
Keywords: paprastieji (pirminiai) daiktavardžiai;kirčiavimo norma;kirčiavimo variantas;kirčiavimas;šnekamoji kalba;simple nouns;stress standard;stress variant;stress;colloquial language
Abstract: Bendrinėje lietuvių kalboje yra labai daug žodžių, kurių kirčiavimas nėra nusistovėjęs. Ypač tokį kirčiavimą rodo vardažodžiai. Tad šiame darbe bus apžvelgti tokie vardažodžiai, tiksliau pirminiai daiktavardžiai, kurių kirčiavimo normas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Tarties ir kirčiavimo pakomisės buvo koreguotos ir teiktos Rekomendacijoje Dėl kai kurių pirminių (paprastųjų) daiktavardžių kirčiavimo. Taip pat ir tokie pirminiai daiktavardžiai, kurių kirčiavimo normos VLKK nebuvo tikslintos, tačiau gyvojoje kalboje labai dažnai pavartojamos ir jokiuose šaltiniuose nefiksuojami variantai. Įtraukiami ir tokie vardažodžiai, kurie norminamuosiuose leidiniuose nurodomi kaip turintys gretimybes. Šių paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normų paplitimas buvo tiriamas trijose skirtingose Lietuvos vietovėse, t. y. Lazdijų bei Molėtų rajone, Prienų mieste. Pirmajame tyrime, remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikta Rekomendacija buvo apklausta 500 respondentų. Antrajame iš tų pačių vietovių – 495 kalbos vartotojai. Gauti rezultatai turėjo parodyti, ar tikrai realioji vartosena remia VLKK sprendimą, ar šnekamojoje kalboje nebando įsitvirtinti kirčiavimo variantai, kuriuos normintojai laiko klaidomis. Prieš atliekant abu tyrimus buvo peržiūrėta bei išnagrinėta daug norminamosios literatūros. Lyginamojo metodo taikymas turėjo padėti nustatyti, kaip kito ar vis dar tebekinta tiriamų paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normos. Kiekvienam vardažodžiui, kuris buvo tiriamas, buvo pasidaryti atskiri lapai, kuriuose ir buvo fiksuojami tie svyruojantys ar nebekintantys kirčiavimo variantai. Atlikus mokslinės literatūros peržvalgą, buvo sudaromi paprasti, lengvai įsimenami sakiniai, tarp kurių būtinai turėjo būti ir tas tiriamas pirminis daiktavardis. Tačiau tų rūpimų vardažodžių buvo parenkama tokia forma, jog ji galėtų parodyti, koks kirčiavimo variantas, kokia kirčiuotė pasirenkama. Tai geriausiai galėjo parodyti tradicinis kiekybinis tyrimų metodas – anketavimas. Tad visi atsakymai buvo registruojami pasidarytose anketose. Be to, būtina paminėti, kad tyrime dalyvavę respondentai nežinojo, kas tiksliai yra tiriama ir tai negalėjo padaryti įtakos gautiems rezultatams. Atlikto tyrimo duomenys leido nustatyti, kad bendrinėje lietuvių kalboje esama paprastųjų daiktavardžių, kurių kirčiavimo normos tam tikrais momentais yra remiamos kalbos vartotojų, kai kuriais – neremiamos, svyruojančios ar laužančios sistemingumo reikalavimus. Taigi atlikto tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad: 1. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos priimtas nutarimas dėl 45 paprastųjų daiktavardžių kirčiavimo normų pakoregavimų, kurios skelbiamos Rekomendacijoje Dėl kai kurių pirminių (paprastųjų) daiktavardžių kirčiavimo, yra teisingas bei remiamos bendrinės lietuvių kalbos vartotojų. Be to, jos buvo koreguojamos remiantis realiąja vartosena bei sistemingumo reikalavimais. 2. Gauti rezultatai parodė, kad VLKK 45 pirminių daiktavardžių kirčiavimo normų tikslinimas realiosios vartosenos palaikomas nevienodai: 2.1. Realioji vartosena palaiko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Tarties ir kirčiavimo pakomisės nutarimą sukeisti kirčiavimo variantus vietomis, atsisakyti antrojo kirčiavimo varianto, paliekant pirmąjį kaip vienintelį arba šalia vienintelės kirčiavimo normos įteisinti antrąjį kirčiavimo variantą 12 paprastųjų daiktavardžių (26,67 %). 2.2. Atlikto tyrimo duomenys rodo, jog kalbos vartotojai iš dalies palaiko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimą, koreguoti 12 (26,67 %) priminių daiktavardžių kirčiavimo normas, t. y. pritaria pakomisės siūlymui įteisinti antrąjį kirčiavimo variantą, tačiau šis yra populiaresnis šnekamojoje kalboje nei pagrindinis. 2.3. Atliktas tyrimas parodė, jog reali vartosena nepalaiko Valstybinės lietuvių kalbos komisijos sprendimo, t. y. sukeisti vieno daiktavardžio sėbras (2,22 %) kirčiavimo variantus vietomis (sbras, -ė (2) ir sbras, -ė (1)). 2.4. Gauti tyrimo duomenys parodė, jog 20 (44,44 %) paprastųjų daiktavardžių kirčiavimas įvairuoja tirtuose trijuose Lietuvos regionuose. Tad ne visada sulaukta vieningo kalbos vartotojų pritarimo dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos siūlymo. Akivaizdu, jog kalboje būtini abu kirčiavimo variantai. 3. Pirminiame tyrime, kuriame dalyvavo 47 studentai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, buvo tiriamos 761 paprastojo daiktavardžio kirčiavimo normos. Tiek pirminių daiktavardžių pavyko rasti įvairiuose lingvistiniuose šaltiniuose. 4. Remiantis pirminio tyrimo rezultatais, buvo atrinkti tik 58 (7,62 % pirminio tyrimo žodžių) paprastieji daiktavardžiai. 18 vardažodžių kirčiavimo normos lingvistiniuose šaltiniuose pateikiamos su galimais kirčiavimo variantais, o 40 likusių žodžių turi tik vieną galimą kirčiavimo variantą, tačiau šnekamojoje kalboje paplitę ir nekodifikuoti variantai. 5. Antrajame tyrime buvo tiriama 18 (t. y. 31,03 %) pirminių daiktavardžių kirčiavimo normų realioji vartosena. Tačiau gauti rezultatai pasiskirstę nevienodai: 5.1. Tik 2 (t. y. 3,45 %) paprastųjų daiktavardžių (draugas, vaistas) pagrindinis kirčiavimo variantas populiaresnis gyvojoje kalboje negu antrasis įteisintas variantas (draũgas 4 ir draũgas 2; váistas 1 ir vastas 4). 5.2. 5 (t. y. 8,62 %) paprastieji daiktavardžiai norminamuosiuose leidiniuose pateikiami su gretimybėmis, tačiau šnekamojoje kalboje labiau paplitęs antrasis variantas (štapas 2 ir štámpas 1; lopšỹs 3 ir lopšỹs 4; rmuo 1 ir rėmuõ 3a; ievà 4 ir ievà 2; óda 1 ir odà 4). 5.3. Gauti tyrimo duomenys parodė, kad 11 paprastųjų daiktavardžių (t. y. 18,97 %), kurie lingvistiniuose šaltiniuose pateikiami su galimomis gretybėmis, kirčiavimas labai įvairuoja – vienose vietovėse populiaresnė pagrindinė kirčiavimo norma, kitose – šalutinė (šãmas 4 ir šãmas 2; štãbas 2 ir štãbas 4; trãkas 2 ir trãkas 4; pas 2 ir pas 1; aslà 2 ir aslà 4; lotà 4 ir lotà 2; lùbos 4 ir lùbos 2; plutà 2 ir plutà 4; stygà 2 ir stygà 4; šnérvė 1 ir šnerv 4; kirkšns 3 ir krkšnis 1). Kirčiavimo variantai yra būtini. 6. Antrajame tyrime buvo tiriama 40 (t. y. 68,97 %) pirminių daiktavardžių, turinčių tik vienintelę įteisintą kirčiavimo normą realioji vartosena. Gauti duomenys parodė, kad: 6.1. 3 pirminių daiktavardžių (t. y. 5,17 %) fiksuota kirčiavimo norma yra dažniau vartojama negu nekodifikuota (kškis 2 ir kškis 1; galvà 3 ir galvà 4; gélda 1 ir geldà 4). 6.2. Net 15 vardažodžių (25,86 %), turinčių tik vienintelę įteisintą kirčiavimo normą, realioje vartosenoje labiau paplitę niekur nefiksuoti, kirčiavimo klaidomis laikomi kirčiavimo variantai (adas 4 ir árdas 1; bajõras 2 ir bajóras 1; baravỹkas 2 ir baravýkas 1; mistas 2 ir mestas 1; alijus 2 ir alejus 1; kisilius 2 ir kiselius 1; aguonà 2 ir agúona 1; alyvà 2 ir alýva 1; dukrà 2 ir dukrà 4; karūnà 2 ir karna 1; keterà 3b ir kẽtera 1; morkà 2 ir mórka 1; papūgà 2 ir papga 1; plytà 2 ir plýta 1; salotà 2 ir salóta 1). 6.3. Beveik pusės tyrime buvusių paprastųjų daiktavardžių (t. y. 22 – 37,93 %), turinčių tik vienintelę galimą kirčiavimo normą, tačiau gyvojoje kalboje turimų ir nenorminių variantų, kirčiavimas labai įvairuoja. Vienuose tirtuose regionuose labiau paplitusi pagrindinė kirčiavimo norma, nors šalia ir vartojama nekodifikuota, arba priešingai (ãlavas 3b ir álavas 1; blỹnas 2 ir blýnas 1; črvas 1 ir čivas 4; grỹbas 2 ir grýbas 1; kaũkas 2 ir kaũkas 4, ir káukas 1; kopstas 2 ir kopstas 1; krãpas 2 ir krãpas 4; penas 1 ir penas 3; rbas 2 ir rbas 1; skrõblas 2 ir skróblas 1; smukas 2 ir smùikas 1; krỹžius 2 ir krýžius 1; ãšaka 1 ir ašakà 3b; gryčià 2 ir grýčia 1; karietà 2 ir kareta 1; Kčios 2 ir Kčios 4; mẽdžiaga 1 ir medžiagà 3b; sierà 4 ir sera 1; vyšnià 2 ir výšnia 1; dróbė 1 ir drõbė 2; rõgės 2 ir rógės 1; garánkštis 1 ir garañkštis 2). 7. Tyrime nebuvo paprastojo daiktavardžio, kurio nekodifikuota kirčiavimo norma visiškai dominuotų.
There are many words in standard Lithuanian with unfixed stress. This is especially peculiar to nominal words. Thus this work will deal with such nominal words like simple nouns the stress of which has been corrected by the subcommittee dealing with the norms of stress of the State Committee on pronunciation and stress. These norms were presented in the recommendation called ‘Some simple noun stress’. The work will also deal with such simple nouns the stress of which hasn’t been specified by the State Committee on stress, but which are widely used in the existent language. Their variations of stress are not mentioned in any sources. The nouns having contiguity in standardization editions are also included in this work. The spread of standard stress of simple nouns was researched in three different locations: in Lazdynai and Moletai regions and in the town of Prienai. According to the first research based on the recommendations of the Lithuanian State Committee on language 500 respondents were questioned. During the second research 495 native speakers in the same regions were asked. The results were to show whether the real usage corresponds the standards of the State Committee on language. The results also had to show whether erratic stress variants are established in colloquial speech. Before carrying out both researches a lot of stuff on standardization had been studied and analysed. The method comparison had to help to define if the stress standards of the researched simple nouns had changed on were being changed. Every nominal word had separate sheets where changing and unchanging stress variants were stated. Having carried out the review of the scientific stuff simple and easily memorized sentences were made up. These sentences had to contain the researched simple noun. However, the necessary nominal words were chosen in a way enabling to show which stress variant had been applied. This could be best illustrated by the numerical method of research – filling questionnaires. Thus all the answers were got in compiled forms. Besides, it is necessary to mention that the respondents didn’t know the goals of the survey and couldn’t affect the results. The results of the research have helped to state that there are simple nouns in the standard Lithuanian. Their stress standards are sometimes based on the native speakers and on some occasions they aren’t thus breaking the principle of systematization. Consequently, the results of the research make it possible to state: 1. The decision of the subcommittee on the pronunciation and stress of the Lithuanian State Committee is supported by the users of standard Lithuanian. 2. Native speakers support the decision to change the place of stress variants and to refuse the second stress variant with a view to leaving the first variant as the only one or to legitimate the second stress variants of 12 simple nouns (26,67 %) alongside with the only stress standard. 3. The native speakers partially support the decision to correct the standard stress of the 12 simple nouns (26,67 %), thus supporting the subcommittee proposal to legitimatize the second stress variant as it is more popular in colloquial speech that the main stress variant. 4. In reality the users don’t support the decision of the State Committee to change the stress of the noun ‘sėbras‘ (2,22 %), (sėbras, -ė (2) and ‘sėbras’, -ė (1)). 5. The stress of 20 (44,44 %) simple nouns differs in the three Lithuanian regions where the reseach was carried out. So, there is not always a unanimous support of the native speakers with regard to the decision by the State Committee. It is obvious that both variants of stress are in demand. 6. The main stress variant of two simple nouns (‘draugas’, ,vaistas’) is more popular than the second one. 7. Out of 40 researched words the main stress form of the three simple nouns is more frequently used than noncoded, although the latter is also used in the language. 8. Out of the nominal words in the second part of the research 5 simple nouns are given with contiguities in standardization editions. However, the second variant is more spread in colloquial speech. 9. 15 nominal words that have only one acknowleged stress form in reality are widely used with the non-accepted stress variants that are considered to be erratic. 10. The stress of 11 nouns that are given in linguistic sources with possible contiguities is very different. In one places the main stress form is more popular, in others the second stress prevails. 11. Nearly half of the simple nouns in the research have got the only possible stress variant. However, in the spoken language the stress of the existent and irregular variants differs a lot. In some researched regions the main stress form is more spread although it is used alongside with the non-coded or vice versa.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/116950
Affiliation(s): Švietimo akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

7
checked on Dec 24, 2021

Download(s)

1
checked on Dec 24, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.