Jaunimo profesinis ugdymas Lietuvos profesinėse mokyklose
Šimaitienė, Kotryna |
Didėjant švietimo paslaugų kokybės reikalavimams, sparčiai keičiantis darbo modeliams, darbuotojų žinios ir įgūdžiai greitai sensta. Tokie darbuotojai neatitinka reikalavimų, kuriuos kelia verslas. Taip pat keičiasi požiūris į švietimą, profesinį rengimą. Pastarasis įgauna charakteristikas, sąlygojančias vis didesnį žmonių profesinį mobilumą bei gebėjimą ne tik neatsilikti nuo techninės, technologinės, ekonominės ir socialinės pažangos, tačiau ją aplenkti, nulemti ir skatinti. Ekonominės krizės sąlygomis pradėjo formuotis nauja darbuotojų paklausa- darbdaviai dažniau reikalauja darbuotojų, turinčių profesinį išsilavinimą. Tuo tarpu Lietuvos darbo biržos duomenimis, baigusius aukštąjį mokslą laukia tik keli pasiūlymai iš dešimties. Todėl galima teigti, kad nuolat besikeičianti ir prisitaikanti prie visuomenės, kultūrinių, ekonominių ir socialinių pokyčių profesinio rengimo sistema turėtų užtikrinti jaunimo pasiregimą adaptuotis darbo rinkoje. Tyrimo objektas - Lietuvos jaunimo profesinis ugdymas Darbo tikslas - išanalizuoti Lietuvos jaunimo profesinio ugdymo sistemos problemas, ištirti profesinio parengimo specialistų pasiūlos atitikimą jų paklausai šiuolaikinės darbo rinkos sąlygomis. Atlikus profesinių mokyklų mokinių, pedagogų anketinę apklausą bei darbdavių interviu nustatyta, kad profesinio rengimo sistema yra vertinama palankiai, tačiau akcentuojamas nepakankamas specialistų praktinis parengimas, teorinių žinių stygius. Darbdavių interviu rezultatai atskleidė, kad pagrindinis indikatorius, kuriant ar atnaujinant profesinio mokymo programų turinį, yra darbo rinkos reikalavimai. Atskleista, kad labiausiai paklausios specialybės yra aptarnavimo srities, auto mechanikai, virėjai, slaugos darbuotojai. Siekiant išvengti atotrūkio tarp teorijos ir praktikos, rekomenduojama studentams pateikti praktines (projektines) užduotis, skatinančias mąstyti apie praktinį įgūdžių panaudojimą, studijuojant atskirus dalykus. Ugdymo procesas galėtų būti efektyvesnis, jei, teorinius ir praktinius užsiėmimus kartu su mokslininkais vestų gerai žinomi praktikai, o socialiniai partneriai – verslininkai būtų aktyviau įtraukiami į profesinių mokyklų valdymą bei ugdymo procesą.
Increasing the quality of education requirements, rapidly changing work patterns, employee knowledge and skills are quickly becoming obsolete. These employees do not comply with requirements imposed by the business. As well as changing attitudes to education and vocational training. The latter takes on the characteristics leading to increasing mobility of people working and the ability to not only keep pace with technical, technological, economic and social progress, but to overtake it, and to promote the cause. The economic crisis began to form a new demand for workers, employers often require employees with vocational education. Meanwhile, the Lithuanian Labour Exchange, the graduates of higher education are waiting just a few suggestions of ten. It can therefore be argued that the ever-changing and adaptive to the public, cultural, economic and social developments in vocational education and training system must adapt in preparation for the youth to the labor market. The object of investigation is the Lithuanian youth vocational training The aim is to analyze the Lithuanian vocational education system for youth issues, explore vocational training specialists matched the demand of the modern labor market conditions. After vocational school students, teachers and employers' survey questionnaire interviews showed that the vocational training system is a welcome but inadequate emphasis on practical training, lack of knowledge. Employer interviews revealed that a key indicator for the development or updating of vocational curriculum content of the labor market requirements. Revealed that the specialties are most in demand services in the field of auto mechanics, cooks, care workers. In order to avoid the gap between theory and practice, it is recommended to provide students with practical (design) tasks to encourage reflection on the practical skills to use when studying different subjects. The educational process would be more effective if, in the theoretical and practical sessions in conjunction with researchers conducted a well-known practitioners and social partners - entrepreneurs are actively involved in school management and professional development process.