| Abstract: | Šiame darbe yra nagrinėjama baleto pedagogo, siekiančio išugdyti profesionalų baleto artistą, kompetencijų raiška. Pastebima, kad tik nedidelė dalis baleto mokyklas baigusių mokinių yra puikūs vedantieji balete, sugebantys savo šokiu perteikti dvasines vertybes ir taip įprasminti šokį kaip meno kūrinį. Pagrindiniu tikslu mokymo procese dažniausiai tampa geras pačios išraiškos priemonės pažinimas (šiuo atveju šokio technika), pamirštant, koks svarbus yra ir asmenybės meninės brandos puoselėjimas, skatinantis kūrinio visumos, jo turinio, dvasinių vertybių sistemos suvokimą bei pajautimą, kurio dėka kūryba tampa menu, veikiančiu ir prusinančiu žiūrovą. Baleto pedagogo kompetencijų raiškos ugdymo procese klausimas, kuris iškelia ir problemą, ar iš tikrųjų baleto pedagogai savo kompetencijas panaudoja taip, kad ugdymo proceso metu mokiniai turėtų visas sąlygas šokio pagalba kurti save kaip pilnaverčius savo srities specialistus – baleto atlikėjus – gebančius kurti meną, įgauna esminę reikšmę? Siekiant išsiaiškinti tai, tyrimo objektu yra pasirinkta baleto pedagogo kompetencijų raiška. Tyrimo tikslas – nustatyti baleto pedagogo kompetencijų raiškos ypatumus baleto artistų ugdymo procese. Tyrimo uždaviniai: 1. išanalizuoti mokytojo kompetencijas šiuolaikiniame ugdymo kontekste, 2. nustatyti baleto pedagogo kompetencijas, 3. atskleisti baleto šokėjo kompetencijas, 4. išsiaiškinti profesionalių baleto artistų rengimo specifiškumą, 5. nustatyti baleto pedagogų kompetencijų raiškos požymius, 6. atskleisti baleto mokytojų požiūrį į baleto pedagogų, rengiančių profesionalius baleto artistus, kompetencijas. Siekiant kuo išsamiau išnagrinėti baleto pedagogo kompetencijų raišką, buvo atliktas kokybinis tyrimas, naudojant trianguliacijos tyrimo būdą, kuris padėjo reiškinį įvertinti iš trijų pozicijų: baleto mokytojų, rengiančių profesionalius baleto artistus, požiūrio, mano, kaip tyrėjos, požiūrio, paremto stebėjimo rezultatais, ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos direktoriaus pavaduotojos baleto ugdymui Linos Puodžiukaitės-Lanauskienės nuomonės, taip pat paremtos stebėjimo rezultatais. Pamokų stebėjimo ir interviu su baleto mokytojais metu atskleista, kad baleto pedagogų kompetencijų raiška apima bendrąsias, profesines ir specialiąsias, su baletu susijusias, kompetencijas, kurių raiška ugdymo procese akcentuojama nevienodai ir grindžiama skirtingomis sampratomis apie jų panaudojimą. Bendrosios baleto pedagogų kompetencijos profesionalių baleto artistų ugdymo procese reiškiasi kognityvizmo teorijos pagrindu. Profesinės kompetencijos visais aspektais, išskyrus mokinių kūrybiškumo ugdymą, taip pat remiasi kognityvizmo teorija ir laisvąja paradigma, kitais atvejais aptinkama biheviorizmo ir klasikinės paradigmos apraiškų. Specialiosios kompetencijos taip pat linkusios reikštis biheviorizmo teorijos pagrindu, kas ugdymo proceso metu mokiniams trukdo šokio pagalba kurti save kaip pilnaverčius savo srities specialistus – baleto atlikėjus – gebančius kurti meną, todėl yra labai svarbu atkreipti į tai dėmesį, siekiant koreguoti baleto pedagogų kompetencijų raiškos trūkumus, idant būtų užtikrinta baleto profesionalų rengimo kokybė.
Expression competencies of ballet teacher seeking to prepare a professional ballet artist are analyzed in this work. It is noticeable that, in the ballet, there is only a small part of ballet school graduates who are excellent teachers capable of conveying spiritual values through their dance and so giving meaning to dance as a piece of art. The main goal usually becomes the good knowledge of the expression means (dance technique in this case) forgetting about the importance of fostering individual’s artistic maturity that stimulates the perception of the whole of the art work, its content, comprehension and feeling of spiritual value system, owing to this, creation becomes art that influences and educates the viewer. A question that also raises the problem, if ballet teachers use their competencies in the way that students would have all conditions to create themselves as valuable specialists of their field- ballet artists- who are able to create art in the process of education gains the essential meaning. The object of the research is competence expression of the ballet artist. The aim of the research is to determine the peculiarities of ballet teacher’s competence expression in the process of ballet artist education. The objectives of the research: 1. to analyze teacher’s competencies in the context of modern education; 2. to determine the competencies of the ballet teacher; 3. to reveal competencies of the ballet artist; 4. to find out the specificity of professional ballet artist preparation; 5. to determine features of competence expression of ballet artists; 6. to reveal ballet teachers’ attitude towards competencies of ballet teachers who prepare professional ballet artists. Trying to thoroughly analyze ballet teacher’s competence expression a qualitative research was done using triangulation research that helped to evaluate the phenomenon from three positions: the attitude of Ballet teachers who prepare professional ballet artists, my as a researcher’s attitude that is based on the results of the observation and the attitude of Lina Puodžiukaitė-Lanauskienė, who works as a deputy director for ballet education at National M. K. Čiurlionis Arts School, that is also based on the results of the observation. In the process of observation and interview with ballet teachers, it was revealed that ballet teachers’ competence expression involve common, professional and special, related to ballet, competences of which expression is emphasized not equally and based on different conceptions about their usage in the educational process. Common competencies of ballet teachers emerge on the grounds of cognitive theory in the process of ballet artist education. Professional competencies also appeal to cognitive theory and free paradigm in all aspects except pupils’ artistic education. In other cases, manifestations of behaviorism and classic paradigm can be found. Special competencies are also tend to appear on the grounds of behaviorism theory which, in the process of education, discourage pupils to create themselves as full-fledged specialists of their field - ballet artists - who are able to create art by dance. That is why it is very important to pay attention to this seeking to correct the limitations of competence expression of ballet teachers and to assure the quality of preparation of ballet professionals. |
