| Abstract: | Šiame darbe analizuojama kokia yra egzistencializmo samprata. Magistriniame darbe pateikiamos egzistencializmo atstovų teorijos apie egzistencializmo esmę. Savo filosofinėmis idėjomis egzistencialistai pristato keliamas problemas. Visi egzistencializmo krypties atstovai aiškinasi būties, gyvenimo prasmės, kančios problemas. Prie egzistencinių ir neišvengiamų problemų žmogaus gyvenime priskiriamos – kova, kaltė, nuobodulys, maištas, absurdo jausmas. Iškeltai hipotezei patvirtinti atliktas praktinis tyrimas su 11 – 12 klasių moksleiviais. Susumavus tyrimo rezultatus formuluotos išvados. Egzistencializmo srovė ypatinga ir išskirtinė yra tuo, kad didelį dėmesį skiria žmogaus būčiai. Egzistencializmas gvildena atskiro žmogaus problemas. Pabrėžiamas žmogaus laikiškumas ir laikinumas. Iškeliamas žmogaus gyvenimo beprasmiškumas. Baigtinė žmogaus egzistencija pasaulyje ir jos įprasminimas – pagrindinė egzistencializmo problema. Egzistencializmo srovė ypatinga dar ir tuo, kad savo idėjoms išreikšti dažnai rinkosi meninę, literatūrinę kalbą, kurioje tarsi persikūnydavo į kitą asmenį. Pagal požiūrį į tikėjimą, egzistencializmas yra skirstomas į „krikščioniškąjį“ ir „ateistinį“. Krikščioniškieji egzistencialistai savo idėjas paremia Dievo buvimu. Tuo tarpu ateistinio mąstymo filosofų idėjos yra paremtos Dievo neigimu. Iškeliamas žmogaus laisvas pasirinkimas kurti, veikti. Atlikus egzistencializmo atstovų A. Camus‘o - „Krytis“, „Maras“, „Svetimas“, „Sizifo mitas“, „Kaligula“; J. P. Sartre‘o - „Šleikštulys“ ir F. Kafkos - „Metamorfozė“, „Procesas“, kūrinių analizę, paaiškėjo, kad egzistencializmo atstovai savo idėjas „paslėpė“ romanų veikėjų personažuose, tik tam pasirinko meninę, literatūrinę kalbą. Mąstytojai personažus sugebėjo „nupiešti“ taip, kad mes juose išvystume patys save, arba bent jau susimąstytume apie problemas, kurios pateikiamos literatūriniuose kūriniuose. Literatūros kūrinių personažai jaučiasi vieniši, svetimi šiame pasaulyje. Susiduria su kasdieniu nuoboduliu, gyvenime nemato prasmės. Atlikus tyrimą, pasitvirtino darbo pradžioje išsikelta hipotezė, kad šiomis dienomis pamatinės egzistencializmo idėjos yra vis dar aktualios. Tačiau jaunų žmonių kasdienybėje dar daugiau pesimizmo negu XX amžiuje. Šiuolaikinis jaunimas gyvenimo beprasmiškumą mato beveik kiekviename nepasisekime, nusivylime. Užklupus menkutei nesėkmei, teigia, kad gyvenimas neturi prasmės, nes jis, kaip teigė egzistencializmo krypties atstovai, neišvengiamai baigsis mirtimi. Moksleiviai beprasmiškais laiko dalykus, būsenas, kurios yra epizodinės, kartais mus aplankančios, bet praeinančios, pvz. Kad einamuoju momentu neturi šalia mylimo žmogaus. Kai žmogus neturi didesnių bėdų, kiekviena mažytė problema atrodo nepakeliama ir kaip visiška beprasmybė. Teorinė dalis ir atliktas tyrimas, įrodantis egzistencialistų problemų aktualumą ir šiais laikais (ypač jaunimo tarpe), rodo, kad šios filosofinės krypties autorius būtina nagrinėti per etikos pamokas vyresnėse klasėse, nes egzistencializmo filosofija, ypač literatūrinė jos raiška, padėtų geriau jaunimui suprasti save, savo vertybes, santykius su aplinkiniais, laisvės ir atsakomybės ryšį.
This paper analysis the concept of existentialism. The master thesis presents the theories of the representatives of existentialism on the essence of existentialism. Philosophical ideas of the existentialists represent relevant problems. All representatives of existentialism trend develop the problems of subsistence, meaning of life, anguish. Struggle, guilt, boredom, rebellion, feeling of absurdity are all assigned to existential and inevitable problems that a person faces in life. To justify the hypothesis, a practical study has been made, which involves 11-12 grade students. After summarizing the results of the study, the conclusions have been made. Existentialism trend is special and exceptional for paying special attention to the subsistence of a human being. Existentialism examines the problems of individual people. Temporality and impermanence of a human life are emphasized. Futility of the human life is highlighted. Finite human existence in the world and its meaning is the main problem of existentialism. This trend is also specific for choosing artistic, literary language, which helped to reincarnate into other person. Depending on the attitude to faith, existentialism is divided into “Christian” and “atheistic”. Christian existentialists base their ideas on the existence of God. While the ideas of atheistic philosophers are based on the denial of God. Free choice of a person to create, act is amplified. After analysing the works of the representatives of existentialism – The Fall, The Plague, The Guest, Caligula by A. Camus, Nausea by J. P. Sartre and The Metamorphosis, The Trial, by F. Kafka became clear that the representatives of existentialism “concealed” their ideas inside the characters of the novels by choosing artistic, literary language. The thinkers managed to “draw” the characters for us to see ourselves in them or at least to give a pause to think about the problems presented in the literary works. Characters of the literary works feel forlorn, extraneous in this world. They face the everyday boredom and see no meaning in life. This study confirmed the hypothesis that nowadays the fundamental ideas of existentialism are still relevant. However, there is even more pessimism in everyday life of young people now than it was in the XX century. Contemporary youth see futility of life in almost every failure, disappointment. In case of facing an insignificant failure, they state that life has no meaning because it is inevitably going to end in death, as it was stated by the representatives of existentialism. Students consider episodic things, states of minds, which we experience from time to time and which usually pass, as meaningless, for example, not having a person you love by your side at a time. When a person does not have more serious problems, every small problem seems to be oppressive and is considered as a total senselessness. The theoretical part and the practical study, proving the relevance of the existential problems nowadays (especially between young people), show that the authors of this philosophical trend are to be analysed during the ethics lessons in the higher grades at school because existentialism philosophy, especially its literary expression, would help young people to get to know themselves better, as well as their values, relationships with other people, relation between freedom and responsibility. |
