Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/116618
Type of publication: master thesis
Field of Science: Istorija ir archeologija / History and archaeology (H005)
Author(s): Maniušis, Martynas
Title: Salako valsčiaus savivaldos raida 1919–1940 metais
Other Title: Development of Salakas parish council self-government in 1919-1940
Extent: 120 p.
Date: 30-May-2011
Keywords: Salakas;valsčiaus taryba;Aleksas Stasiūnas;Antanas Poderys;Ežerėnų apskritis;Salakas;parish council;Aleksas Stasiūnas;Antanas Poderys;Ežerėnų county
Abstract: Magistrinio tyrimo objektas yra iki šiol istoriografijoje mažai nagrinėta Salako valsčiaus savivaldos 1919–1940 m. analizė. Šis valsčius buvo didžiausias tuometinės Zarasų apskrities administracijos vienetas (jį sudarė 82 kaimai ir 46 vienkiemiai). Valsčiaus pietrytinė dalis apie 45 km driekėsi palei demarkacinę liniją. Salako valsčiaus kūrimasis 1919–1940 metais atspindėjo bendrą Lietuvos politinę situaciją, tačiau turėjo ir specifinių bruožų, iki šiol neaptartų istorinėje literatūroje. Salako valsčiaus, paveldėto iš rusiškojo laikotarpio, formavimosi pradžia šiek tiek pavėlavo, o „...tolesnė raida pasienio sąlygomis buvo labai supainiota ir nestabili“ . Šis aspektas Salako valsčiaus tyrimuose dar nebuvo aptartas. Tiriant šio valsčiaus raidą, didelė dalis naudotų šaltinių į mokslinę apyvartą įvesti pirmą kartą. Darbo tikslas. Ištirti Salako valsčiaus savivaldybės kūrimosi aplinkybes ir raidą 1919–1940 m. ir atskleisti esminius šio proceso bruožus. Darbo uždaviniai. 1. Remiantis skelbtais ir neskelbtais dokumentais išnagrinėti Salako valsčiaus savivaldybės kūrimosi aplinkybes ir jos veiklą įvairiais aspektais: ūkio raidos plėtrą, viešosios tvarkos organizavimą ir palaikymą, socialinių klausimų sprendimą ir kt. 2. Išanalizuoti valsčiaus savivaldybės tarybų ir valdybų sudarymą, jų veiklą, atskirų pareigūnų darbą ir indėlį stiprinant valsčiaus ir Lietuvos valstybės pamatus. 3. Ištirti valsčiaus finansinę situaciją organizuojant švietimo įstaigų darbą, savivaldybės išlaikymą, infrastruktūros sistemą. 4. Išnagrinėti valsčiaus savivaldybės ir apskrities centro santykius įgyvendinant švietimo politikos gaires, atkreipiant dėmesį į pasienio teritorijai su demarkacine linija būdingus reiškinius. Tyrimo metodai. Siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, naudotasi šiais metodais: aprašomuoju (naratyviniu), statistiniu-analizės ir palyginamuoju. Istoriografija ir gausi šaltinių bazė, kurios dalį sudarė anksčiau į tyrinėtojų akiratį nepatekę šaltiniai, nulėmė pirmojo metodo dominavimą.
The object of the Master thesis is the analysis of self-government of Salakas small rural district in 1919-1940 which has been little investigated so far in historiography. This small rural district was the biggest administration unity in Zarasai county of those days (it was formed of 82 villages and 46 individual farms). The southeastern part of the small rural district stretched approximately 45 km along the demarcation line. The establishment of the reflected general political situation of Lithuania, however it also had some specific features, so far not discussed in historical literature. Researching the development of this small rural district, the biggest part of the used sources was introduced to scientific circulation for the first time. The aim of the final paper is to research the circumstances and the development of Salakas small rural district municipality in 1919-1940 and to reveal the main features of this process. The main tasks of the final paper: 1 To find out the competence definition of the place self-government as well as the governing of the small rural district municipality. 2. To research the financial situation of the small rural district organizing the smooth activities of the local institutions. 3. To analyze the relationship between the small rural district municipality and district/center authorities accomplishing the landmarks of the education policy. 4. To reveal the social and public life aspects of the small rural district community. In order to achieve the set objectives and goals the following methods were used: descriptive (narrative), statistic-analysis and comparative. Historiography and abundant sources base, which part of it was not earlier investigated by researchers, determined the domination of the first method.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/116618
Affiliation(s): Švietimo akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

13
checked on May 1, 2021

Download(s)

65
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.