Pageidaujamo mokinių elgesio ugdymo modelio diegimas Prienų rajono mokyklose

Visais laikais žmones domino individų elgesys. Kodėl žmonės vienoje ar kitoje situacijoje elgiasi nevienodai, juk egzistuoja tam tikros gyvenimo normos, įstatymai, taisyklės? Atrodo, viskas reglamentuota, apibrėžti konkretūs reikalavimai, žmonėms belieka jų laikytis, tačiau elgesys turi tendenciją kisti. Švietimo organizacijoje šis reiškinys taip pat ne išimtis. Vis dar pastebimos netinkamo mokinių elgesio apraiškos. Kas gi lemia tokį jų elgesį? Ar netinkamas elgesys – tai išradingumo požymis? O gal tai noras pabrėžti savo individualumą? Dažnai analizuojami smurto, patyčių atvejai (tai jau pasekmė), bet per mažai dėmesio skiriama pageidaujamo mokinių elgesio skatinimui ir ugdymui pamokose. Svarbiausiais tikslais ugdymo įstaigoje tampa ne tik padėti mokiniui sėkmingai mokytis, bet ir ugdyti pageidaujamą elgesį. Taigi, kokias taikyti pageidaujamo elgesio ugdymo priemones, kad elgesys būtų pozityvus, motyvuotas, sukoncentruotas į atliekamos veiklos kokybę? Analizuojant, pasirinktą temą, atsakymo ieškoma remiantis probleminiais klausimais: 1. Ar visada sudaromos sąlygos, skatinančios mokinius tinkamai elgtis? 2. Ar aiškios ir priimtinos elgesio taisyklės, kaip laikomasi susitarimų? 3. Ar egzistuoja skatinimo už gerą elgesį sistema, kuri motyvuoja mokinius tinkamai elgtis? 4. Kokie veiksniai skatina mokinius tinkamai elgtis? Nagrinėjant pasirinktą temą orientuojamasi į priežastis ir veiksnius, kurie daro įtaką elgesio kitimui. Išanalizavus priežastinius netinkamo elgesio atsiradimo ryšius, buvo sukurtas pageidaujamo mokinių elgesio ugdymo modelis, kuris padės pedagogams ugdyti motyvuotą, savikritišką, turinčią stiprias vertybines pozicijas, asmenybę. Tyrimo objektas – pageidaujamas mokinių elgesys. Darbo tikslas – išanalizuoti elgesio sampratą kokybės aspektu ir pateikti pageidaujamo mokinių elgesio ugdymo modelį. Uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą pageidaujamo mokinių elgesio ugdymo klausimais. 2. Išnagrinėti elgesį apibūdinančias biheviorizmo ir humanizmo teorijas ir pateikti jų palyginamąją analizę. 3. Išsiaiškinti pageidaujamo mokinių elgesio ypatumus. 4. Pateikti pageidaujamo mokinių elgesio ugdymo modelį. Darbo metodai: 1. Teoriniai: mokslinės literatūros ir dokumentų analizė. 2. Empiriniai: kiekybinis tyrimas (anketinė respondentų apklausa); kokybiniai tyrimai (švietimo vadybos ekspertų ir pagalbos mokiniui specialistų (socialinių pedagogų) apklausa); statistinis duomenų apdorojimas. Tyrimo praktinis reikšmingumas. Praktinis mokslinio tyrimo reikšmingumas siejamas su mokinių pageidaujamo elgesio modelio diegimu konkrečiose mokyklose. Mokykloms pateiktos rekomendacijos apie tyrimo rezultatus, leidžia kryptingai tobulinti tas sritis, kuriose reikalingi pokyčiai. Išaiškėjo tobulintinos sritys: mokytojų pozityvumo stoka, bendraujant su mokiniais; pamokos kokybės ir planavimo įtaka mokinių elgesiui; skatinimo sistemos paveikumo mažėjimas. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys netinkamą elgesį pamokoje, būdingi visoms tirtoms mokykloms – tai mokinių nuovargis ir pamokos kokybė. Švietimo vadybos ir pagalbos mokiniui specialistų (socialinių pedagogų) išvadose vienareikšmiškai akcentuojama tai, kad dauguma su elgesiu susijusių problemų tiesiogiai priklauso nuo mokytojo kompetencijos ir gebėjimo kokybiškai organizuoti ugdymo procesą bei pagarbos mokiniams stokos. Gauti tyrimo rezultatai leidžia numatyti kryptingų priemonių ir būdų strategijas mokinių elgesio pokyčiams įtakoti.

Throughout the history, people were interested in individual’s behaviour. Why do people in a certain situations behave differently, even though there are certain rules of life and laws? It seems everything is regulated, specific requirements defined, people can only follow them, but the behaviour tends to change. Even in educational organizations this phenomenon is no exception. Improper student behaviour can still be noticed. What determines this behaviour? Is improper behaviour the sign of ingenuity or a need to emphasise person’s individuality? Often cases of violence and bullying (which is a consequence) are analysed, however too little attention is paid to the promotion of the desired behaviour in the classroom. The most important purpose of an educational organisation is not only to contribute to successful student learning, but also to develop the desired student behaviour. So, what should be the methods of the desired behavioural education, in order to make student’s behaviour positive, motivated, focused and concentrated on the quality of the performed activities? In order to answer the thesis question, four hypothesis are raised: 1. Are there the right conditions created in order to encourage students to behave properly? 2. Are there clear and reasonable rules of conduct, which comply with the agreement? 3. Is there an incentive for a good behaviour in a system that motivates students to behave properly? 4. What factors do encourage students to behave properly? An analysis of the chosen theme focuses on the causes and factors that influence behavioural changes. The analysis of casualty, which leads to the negative behavioural expression, created the desired behaviour model of education, which will help educators to develop motivated, self-critical, with its strong positions of values, personality. The object of investigation – the desired student behaviour. The aim – to analyse the behavioural aspect of the concept of quality and provide the desired behavioural model of education. Objectives: 1. To analyse the scientific literature on the desired behavioural development issues. 2. To analyse the behaviour characterising the behavioural and humanistic theories and to present their comparative analysis. 3. To find out the desired behavioural characteristics. 4. A desired behavioural pattern of education. Working methods: 1. Theory: Literature and document analysis. 2. Empirical evidence: Quantitative analysis (the form of survey questionnaire); Qualitative research (Educational Management experts and professionals in assisting students (social pedagogues) survey); statistical analysis. The practical significance of the study. The practical significance of the research is related to students desired behavioural model usage in specific schools. Recommendations of the study have been presented to the schools, which allows improving the targeted areas with need for a change. Revealed areas for improvement: teachers lack of positivity, while interacting with students, influence of quality and planning of the lesson to student’s behaviour, loss of suggestibility scheme. The main factors responsible for inappropriate behaviour during the lessons are inherent in all tested schools, which are students’ fatigue and quality of instruction. Education management and student support specialists (social pedagogues) findings clearly emphasize the fact that the majority of behavioural problems directly depends on the teacher’s competence and ability to organise high-quality educational process and a lack of respect for students. The obtained results helps to create strategies, tools and techniques to influence behavioural change.