Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/116438
Type of publication: master thesis
Field of Science: Filologija / Philology (H004)
Author(s): Laurinaitytė, Rita
Title: Hedges in political discourse
Other Title: Sąšvelniai politiniame diskurse
Extent: 133 p.
Date: 9-Jun-2011
Keywords: hedges;political discourse;political speeches;sąšvelniai;politinis diskursas;politinės kalbos
Abstract: The purpose of this thesis was to explore hedges in political discourse, i.e. political speeches. Two types of political speeches were subjected to analysis: pre-election and post-election ones. The methods chosen for this research were field study, descriptive-inductive mode, critical discourse analysis, and quantitative analysis. The research demonstrated that the frequency of hedges was higher in speeches delivered before the election than in speeches delivered after it. It also showed that pre-election speeches gave preference to hedging devices such as modal verbs, modal lexical verbs, special passive voice constructions, and introductory phrases whereas post-election speeches gave preference to hedging devices such as approximators and adjectival, adverbial and nominal modal phrases. Further studies on the use of hedging devices in pre-election political speeches must be conducted in order to prove or deny the existence of the relationship between the use of hedges and the success in election.
Nors sąšvelniais susidomėta prieš daugiau nei 40 metų, iki šiol nėra vieningo apibrėžimo, nesutariama dėl taksonomijos bei sąšvelnių atliekamų funkcijų. Be to, daugiausia dėmesio sąšvelniams skirta akademiniame diskurse, kituose diskursuose jo sulaukia žymiai mažiau, todėl šis darbas tyrinėja sąšvelnius politiniame diskurse, t.y. politinėse – priešrinkiminėse ir porinkiminėse – kalbose. Politinės kalbos skiriasi nuo kitų tipų kalbų, tačiau taip pat yra švelninamos sąšvelnių pagalba. Politikai nenorėdami, jog jų pareiškimai nuskambėtų kategoriškai, siekdami sumažinti atsakomybę už savo žodžius bei norėdami išvengti nepritarimo naudoja sąšvelnius. Tačiau politinės kalbos, t.y. priešrinkiminės ir porinkiminės kalbos, siekia kitokių tikslų: priešrinkiminių kalbų tikslas yra įtikinti rinkėją balsuoti už kalbą sakantį kandidatą, tuo tarpu porinkiminės kalbos tokio tikslo jau nebeturi. Dėl to gali būti, jog priešrinkiminės kalbos yra žymiai dažniau ir daugiau švelninamos nei porinkiminės, todėl šio darbo hipotezė teigia, jog sakant priešrinkimines kalbas naudojama daugiau kalbos priemonių funkcionuojančių kaip sąšvelniai nei sakant porinkimines kalbas. Tam, kad hipotezė būtų įrodyta arba paneigta, buvo siekiama šių tikslų: nagrinėti įvairių lingvistų darbus apie sąšvelnius, apibūdinti ir susisteminti politinėse kalbose rastus sąšvelnius, susisteminti sąšvelnius rastus priešrinkiminėse ir porinkiminėse kalbose atskirai, išanalizuoti sąšvelnių vartojimą skirtingų politikų politinėse kalbose, nustatyti sąšvelnių vartojimo dažnį bei apibūdinti jų pragmatines funkcijas. Darbas apėmė sąšvelnių istorijos apžvalgą, skirtingų apibrėžimų pristatymą, kelių taksonomijų sintezę, sąšvelnių lyginimą su kitomis lingvistinėmis sąvokomis. Sąšvelniai buvo tiriami taksonomijos iš 7-nių kalbos priemonių (modaliniai veiksmažodžiai, modaliniai leksiniai veiksmažodžiai, specialios neveikiamosios rūšies struktūros, sąlygos sakiniai, įžanginės frazės, aproksimatoriai bei modaliniai būdvardžiai, prieveiksmiai ir daiktavardžiai) pagrindu pasitelkiant aprašomąjį metodą, indukciją, kritinę diskurso bei kiekybinę analizes. Tyrimas rėmėsi 12-ka Obamos ir Busho politinėmis kalbomis (6-iomis priešrinkiminėmis, 6-iomis porinkiminėmis). Tyrimo rezultatai parodė, jog priešrinkiminės kalbos iš tikrųjų yra švelninamos daugiau nei porinkiminės kalbos. Atrodo, jog politikai vengia kategoriškų, rizikingų pasisakymų, kurie vėliau gali būti panaudoti prieš juos pačius, todėl kalba apdairiai suvokdami, kokį poveikį gali turėti pernelyg drąstiški ar kategoriški pasisakymai jų šansui būti išrinktiems. Be to, tyrimas parodė, kad modaliniai veiksmažodžiai ir modaliniai leksiniai veiksmažodžiai dažniau naudojami priešrinkiminėms kalboms švelnint. Tuo tarpu modaliniai būdvardžiai, prieveiksmiai ir daiktavardžiai bei aproksimatoriai dažniau aptinkami porinkiminėse kalbose. Politinės kalbos taip pat gausiai švelninamos sąlygos sakiniais, tuo tarpu specialios neveikiamosios rūšies struktūros ir įžanginės frazės retai, jei iš viso, naudojamos kaip sąšvelniai politinėms kalboms švelnint.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/116438
Affiliation(s): Švietimo akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

6
checked on May 1, 2021

Download(s)

3
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.