Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/116383
Type of publication: master thesis
Field of Science: Edukologija / Education (S007)
Author(s): Ardzijauskienė, Dainora
Title: 3-4 klasių mokinių tautiškumo samprata
Other Title: The Concept of National Identity of 3rd-4th Forms School Learners
Extent: 99 p.
Date: 22-Jun-2007
Keywords: tauta;tautinės savimonės ugdymas;etnine kultūra;globalizacija;kosmopolitizmas.;national education;national identity conception;cultural integration;globalization;cosmopolitanism
Abstract: Tautinis ugdymas kaip integralinė pilnutinės asmenybės dalis yra vienas iš šiuolaikinio ugdymo sudedamųjų dalių, sudaranti jaunosios kartos ugdymo pagrindą, tačiau spartūs Vakarų demokratijos plėtojimo procesai tautiškumui kelia tam tikrų rūpesčių. Spartėjanti globalizacija, kultūrinė integracija, ekonominė emigracija – tai vis reiškiniai, kurie ne tik veikia asmenybės dvasinį pasaulį, bet slopina tautiškumą, daro įtaką tautų ir kultūrų, bendruomenių ir individų tapatybei, skatina žavėjimąsi kosmopolitizmu. Todėl tautinio auklėjimo problema tampa ypač aktuali. Kadangi jau pradiniame mokykliniame amžiuje pastebima vis didėjanti orientuotis ne į dvasines, o į materialines vertybes, šio darbo tikslas – atskleisti 3 – 4 klasių mokinių tautiškumo sampratą bei jų žinias apie:  tautos istorijos liudytojus;  Lietuvos valstybės ir tautos simbolius;  folklorą;  valstybines bei tautos šventes;  šeimos šventes ir tradicijas. Empirinėje tyrimo dalyje taikyti du metodai: anketavimas ir kūrybinių darbų analizė. Tyrimo imtis: 192 trečių – ketvirtų klasių mokiniai. Tyrimo rezultatai: - mokinių supratimas apie tautos istorijos liudytojus yra pakankamas ir dažniausiai formuojamas mokykloje; - nors tautos atributiką mokiniai yra neblogai įsisąmoninę, tačiau skirtumai tarp atskirų klasių ženklūs; - mokinių požiūris į folklorą yra palankus, tačiau tai nėra neatsiejama jų gyvenimo dalis; - mokinių požiūris į valstybines šventes yra pakankamai brandus, tačiau tautos tradicijas jie suvokia kiek paviršutiniškai; - šeimos bei tautos tradicijos šeimose nėra puoselėjamos, todėl mokinių požiūris į jas yra atsainus. Tautinis ugdymas kaip integralinė pilnutinės asmenybės dalis yra vienas iš šiuolaikinio ugdymo sudedamųjų dalių, sudaranti jaunosios kartos ugdymo pagrindą, tačiau spartūs Vakarų demokratijos plėtojimo procesai tautiškumui kelia tam tikrų rūpesčių. Spartėjanti globalizacija, kultūrinė integracija, ekonominė emigracija – tai vis reiškiniai, kurie ne tik veikia asmenybės dvasinį pasaulį, bet slopina tautiškumą, daro įtaką tautų ir kultūrų, bendruomenių ir individų tapatybei, skatina žavėjimąsi kosmopolitizmu. Todėl tautinio auklėjimo problema tampa ypač aktuali. Kadangi jau pradiniame mokykliniame amžiuje pastebima vis didėjanti orientuotis ne į dvasines, o į materialines vertybes, šio darbo tikslas – atskleisti 3 – 4 klasių mokinių tautiškumo sampratą bei jų žinias apie:  tautos istorijos liudytojus;  Lietuvos valstybės ir tautos simbolius;  folklorą;  valstybines bei tautos šventes;  šeimos šventes ir tradicijas. Empirinėje tyrimo dalyje taikyti du metodai: anketavimas ir kūrybinių darbų analizė. Tyrimo imtis: 192 trečių – ketvirtų klasių mokiniai. Tyrimo rezultatai: - mokinių supratimas apie tautos istorijos liudytojus yra pakankamas ir dažniausiai formuojamas mokykloje; - nors tautos atributiką mokiniai yra neblogai įsisąmoninę, tačiau skirtumai tarp atskirų klasių ženklūs; - mokinių požiūris į folklorą yra palankus, tačiau tai nėra neatsiejama jų gyvenimo dalis; - mokinių požiūris į valstybines šventes yra pakankamai brandus, tačiau tautos tradicijas jie suvokia kiek paviršutiniškai; - šeimos bei tautos tradicijos šeimose nėra puoselėjamos, todėl mokinių požiūris į jas yra atsainus.
National education as a constituent piece of full individuality is one of the nowadays education part, which contains the basement of education of young generation. But quick development of Western democracy raises some kind of concern about National Identity. Fast globalization processes, cultural integration – all it’s a phenomena, which impacts not only spiritual world of individuality, but also suppresses national identity, has influence to oneness of nations and cultures, communities and individuals, encourages to keen on cosmopolitanism. This is why the problem of National education becomes extremely actual. As already in young school age we can notice the growing orientation not into moral valuables, but to the tangible, the essence of this research work is to discover the National Identity conception between 3rd and 4th forms school learners and to reveal their knowledge about: 1. witnesses of the history of the nation, 2. symbols of State of Lithuania and it’s nation, 3. folklore 4. state and national holidays 5. Family holidays and traditions. Two methods were used in empirical part of the research work: questionnaire and analysis of creative works. Scope of the research work: 192 learners of 3rd and 4th forms. The results of the research work: - understanding of learners about witnesses of the history of the nation is sufficient and mostly this understanding is fashioned in the school, - national attributes are well known by learners, but there is marked difference in this knowledge between forms, - the attitude to the folklore is friendly, but folklore is not concurrent of learners life, - the attitude of the learners to the state holidays is mature, but their understanding of national traditions is facile, - Family and national traditions are not upheld in the families, this is why the attitude of the learners to it is casual.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/116383
Affiliation(s): Švietimo akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.