| Abstract: | Šiame darbe pateikti duomenys bei siekta atskleisti I – V klasių mokinių, turinčių elgesio sutrikimų, vertybines nuostatas ir dorinio tapsmo ypatumus. Aprašomas mokytojų, tėvų, vaikų požiūris į dorines vertybes. Tyrimo svarba, objektas, tikslai, uždaviniai, metodai yra pristatyti darbe. Imtis atskleisti I –V klasių mokinių, turinšių elgesio sutrikimų, vertybines nuostatas ir dorinio tapsmo ypatumus. Buvo apklausti 150 mokinių, 150 tėvų ir 10 dirbančių su jais pedagogų. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikai palankiai žiūri į dorinių vertybių įkūnijimą, ypač į: jautrumą, atsakingumą, atvirumą (tiesos sakymas) ir šiek tiek mažiau į orumą. Vaikai, turintys elgesio sutrikimų, palankiausiai žvelgia į jautrumą, atsakingumą, atvirumą (tiesos sakymas) ir iš dalies orumą. Mūsų tiriamiesiems pagrindinis išgyvenimas yra džiaugsmas, taip mano visi tiriamieji, panašiai įžvelgia nusiminimo, kaltės ir pykčio išgyvenimus. Mokiniai, turintys elgesio sutrikimų, dažniau nusimena ir jaučiasi kaltais. Tyrimo duomenys rodo, kad pusė I – V klasių mokinių mano, jog jie geba būti jautriais, atvirais (tiki savo galiomis), oriais (nesigiria pasiekimais), atsakingais (laikosi duoto žodžio, prisipažįsta klydę). Daugiausiai skiriasi mokinių, turinčių elgesio sutrikimų, jautrumas, nes jie mažiau padeda, pasidalina ir orumas (nesigiria pasiekimais). Tėvai žymiai geriau vertina mokinių dorinių vertybių įkūnijimą elgesyje nei mokytojai, ypač jautrumą, atvirumą, atsakingumą. Mokytojų palankiausiai vertinamas atsakingumas, orumas. Ypač nepalankiai vertinamas mokinių su elgesio sutrikimais dorinių vertybių įkūnijimas elgesyje. Ryškėja didelis atotrūkis tarp šių dviejų grupių mokinių vertinimų. Teoriniai ir empiriniai tyrimai rodo, kad nuostatos veikia elgesį. Mokytojai nedės pastangų, jei netikės mokinio gebėjimais. Internalizuotos vertybės virsta elgesio motyvais, daro įtaką ir bendraklasių doriniam tapsmui. Poveikis gali būti teigiamas arba neigiamas. Tai priklauso nuo klasėje susiformavusio mikroklimato, mokyklos bendruomenės ir ugdytojų veiklos integruotumo ir kryptingumo.
This article presents the pedagogues, parents and pupils (I – V classes) attitude to moral behaviour peculiarity. The urgency of moral habits, the object, purpose and methods are described in the introduction to this paper. The article deals with the results of a reseach, which was conducted with 150 pupils (I – V classes), 150 parents and 10 teachers. Participants of reseach were pupils with and without behaviour disorders. Pupils attitude to sensitiviness, responsibility, frankness are favourable, less to dignity. Joy is the main moral thing to all pupils, the same attitude to gloom, fault, spite. Pupils with behaviour more often become gloomy and blame. Research data presents that I – V classes pupils are sensitive, frank, dignified, resposable. Pupils with behaviour disorders attitude differ from all to sensitiviness, because they help, share little. Parents attitute to children moral behaviour is better to sensitiviness, responsibility, frankness. Teachers attitude is better to resposibility, dignity. Teachers attitude is not favourable to pupils with behaviour disorders. Children’s attitude is favourable to moral incarnation in there behaviour, but level of moral habits aren’t suitable. Research children hope for sensitivity, compassion, help, want to see examples of good moral habits. Children hope for possitive appraisal of there attainments, works, try to meet parents, friends, teachers engagements. Research participants with behaviour disorders make influence to moral habits of all pupils. This influence can be possitive or negative. It depends on the class forming in the school, microclimate, school and teachers general activity. |
