| Abstract: | Tyrimo objektas – mokyklinio amžiaus gabių vaikų problemos ir jų sprendimo būdai. Tyrimo tikslas — atskleisti gabiųjų ugdymo ypatumus šiuolaikinėje visuomenėje. Hipotezė: Gabieji vaikai turi specialių poreikių, kuriuos reikia patenkinti norint tinkamai išugdyti jų gabumus. Tyrimo uždaviniai: apžvelgti sociologinėje, psichologinėje bei pedagoginėje literatūroje nagrinėtus gabiųjų ugdymo klausimus, nustatyti gabiųjų ugdymo problemas kylančias visuomenėje, šeimoje, mokykloje, valstybėje, pasiūlyti galimus šių problemų sprendimo būdus. Tyrimo metodai: teorinis (sociologinės, psichologinės ir pedagoginės literatūros, nagrinėjančios gabiuosius, bei gabumus, sisteminė analizė), empirinis (anketinė visuomenės apklausa), statistinis (apklausos duomenų analizė). Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai labiau linkę vertinti gabiuosius nepalankiai ir yra mažiau suinteresuoti skirti didesnį dėmesį jų ugdymui, nors turėtų būti priešingai. Tačiau apklausa taip pat atskleidė, kad iš esmės gabiesiems reikalingas didesnis dėmesys ir respondentai neprimetė už tai atsakomybės tik tėvams ar tik valstybei. Devyni iš dešimties apklaustųjų mano, kad pirmiausiai gabiųjų vaikų ugdymu turėtų pasirūpinti šeima. Jie turi padėti pasirinkti tinkamus laisvalaikio užsiėmimus skatinančius gebėjimų vystymą. Mokykloje aukšto intelekto ir kūrybiški vaikai turėtų būti mokomi pagal specialiąsias programas, kurios gilintų žinias tose srityse, kuriose jie gali pasiekti daugiausiai. Gabieji dažniau nėra mėgiami bendraamžių, todėl jiems iškyla bendravimo problema. Visuomenė bijo elitizmo, todėl nenoriai sutinka skirti išskirtines sąlygas gabiesiems. Tačiau respondentai kaip geriausią ugdymo priemonę prisidedant visuomenei įvardino, kad gabiųjų ugdyme galėtų dalyvauti autoritetingi specialistai: profesoriai, žymūs menininkai, kurie galėtų vesti seminarus, ar individualiai konsultuoti gabiuosius vaikus jais rūpimais klausimais. Apklaustieji mano, kad valstybė skiria nepakankamai dėmesio gabiųjų ugdymui ir turėtų skirti lėšų jų pomokykliniams užsiėmimams, bei skleisti visuomenei daugiau informacijos apie gabiuosius. Nors kartais reikia dar mažiau - paskatinimo, padrąsinimo veikti. Tai paprasta priemonė, kuri nieko nekainuoja, bet yra labai veiksminga, ir ja naudotis gali tiek šeima, tiek mokykla ir mokytojai, visuomenės nariai, valstybė.
Study object – the problems related to the school aged gifted children and the solutions to them. Purpose of the study – to disclose the educational specifics of the gifted children in modern society. Hypothesis: The gifted children have special needs that require to be satisfied in order to properly educate their abilities. Tasks of the study: to examine the issues of the gifted children education analysed in sociological, psychological and educational literature, to establish the problems regarding the gifted children education arising on the society, family, school, country scale, to suggest the possible solutions to these issues. Methods of the study: theoretical: systematic analysis of the sociological, psychological and educational literature researching the gifted and their abilities, empirical: public opinion survey by a questionnaire, statistical: survey data analysis. Results. The respondents having the university degree tend to consider the gifted children unfavourably and are less interested in paying more attention to their education. However, the survey results also disclosed that basically the gifted children are in the need of more attention and the respondents did not thrust the responsibility for that only on the parents or the government. Nine out of ten respondents believe that the primary source of education to the gifted children should be their family. They should help them to choose their leisure activities that stimulate the development of their abilities. Creative and of high IQ children should be taught by special programs in schools that extend their knowledge in those fields in which they are able to achieve the most. Usually the gifted are less popular among the peers therefore the communication difficulties might emerge. The society trembles for the elitism and therefore is less willing to provide the exeptional conditions for the gifted children. However, as the best educational mean achieved by the contribution of the society the respondents indicate the participation of the authoritative specialists such as professors, famous artists that could organise the seminars or consult these children on the questions mattered. The respondents believe that the government is not paying enough attention to the education of the gifted and that more funds should be allocated to their after-school activities, morover, more information about these kids. Although sometimes even a little bit of stimulation, encouragement to act can be the most helpful. This is a very simple method which does not cost anything but which is priceless regarding its efficiency and it can be used by the family, schools and teachers as well as the society members and government. |
