Šeimos vertybių ir vaikų nepriežiūros sąsajos

Abstract

Socialinėje rizikoje gyvenantys tėvai nori pasirūpinti savo vaikais ir jaučiasi blogai dėl jų praradimo, tačiau nesugeba to padaryti dėl patiriamos socialinės atskirties bei savo tėvų šeimos vertybių internalizavimo. Tyrimas aiškiai parodo neatitikimą tarp tiriamųjų deklaruojamų vertybių ir elgesio, o tai rodo, kad tiriamosios supranta visuomenėje priimtinas šeimos vertybes ir norėtų jų laikytis, tačiau tai yra joms labai sudėtinga, nes internalizuotos tėvų šeimos vertybės neatitinka visuomenėje priimtinų moralės ir elgesio normų. Iš tyrimo rezultatų matome, kad socialinės rizikos šeimoms labai trūksta socialinių bei tėvystės įgūdžių, kompetencijų ir žinių bei materialinių išteklių, kurie padėtų tinkamai ugdyti ir prižiūrėti vaikus. Tai rodo, kad labai svarbu padėti šeimai tada, kai pasirodo pirmieji socialinės rizikos požymiai, kad užkirsti kelią vaikų patekimui į globą ir suteikti jiems galimybę augti biologinėje šeimoje. Tyrimo rezultatai rodo, kad motinos, kurių vaikai yra globoje, yra linkusios priimti išorinę pagalbą, tačiau dažnai pagalba, atitinkanti konkrečius jų poreikius, yra neprieinama, joms nežinoma arba nesuteikiama laiku.

That parents who are at social risk want to take care of their children and feel bad for their loss, but they are unable to take care of their children because of experienced social exclusion and of internalization of their parents’ values. The research clearly demonstrates the mismatch between informants’ declared values and their behavior. This mismatch indicates that the informants realize socially acceptable family values and would like to follow them, but they find it very hard because internalized parent’s family values do not correspond to socially acceptable moral and behavioral norms. The research results indicate that families at social risk lack of social and parenting skills, competencies, knowledge and material resources which could help them to educate and take care for children properly. This indicates that it is very important to help the family at the time when the first signs of social risk occur in order to prevent children getting into institutional care and give children the opportunity to grow up in biological family. The research results show that mothers whose children are under the institutional care tend to accept external assistance, but often the help corresponding to their specific needs is not available, unknown and not granted in time.