Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/115873
Type of publication: master thesis
Field of Science: Filosofija / Philosophy (H001)
Author(s): Vanagas, Mantas
Title: I. Kanto transcendentalinė dialektika
Other Title: I. Kant's transcendental dialectic
Extent: 50 p.
Date: 17-May-2010
Keywords: I. Kantas;transcendentalinės idėjos;grynojo proto paralogizmai;grynojo proto antinomijos;grynojo proto idealas;I. Kant;transcendental ideas;paralogisms of pure reason;antinomy of pure reason;ideal of pure reason
Abstract: Šiame darbe aprašoma I. Kanto transcendentalinė dialektika, nagrinėjanti metafizikos problemas, kurios yra susijusios su protu siauresniąja prasme. Jos pagrindas – neteisingas grynojo proto panaudojimas, nes grynojo proto dialektiniai samprotavimai dažnai baigiasi iliuzijomis. Taigi didžioji dalis transcendentalinės dialektikos ir yra skirta tam, kad būtų atskleista bergždžių išvedžiojimų dialektinė regimybė. Mes analizuosime grynojo proto paralogizmus, antinomijas ir grynojo proto idealą. Paralogizmas yra loginė klasta. Racionaliosios psichologijos paralogizmai pagrįsti neleistinu subjekto ir substancijos susiejimu. O antinomijos reiškia vienas kitam prieštaraujančius teiginius, kurių nei vieno negalima pagrįsti. Mes nagrinėsime keturis transcendentalinių idėjų konfliktus. Kaip sako I. Kantas, transcendentalinė antitetika yra grynojo proto antinomijos, jos priežasčių ir rezultato tyrimas. Tačiau toks tyrimas niekada negali būti iki pabaigos atliktas, nes tiriant teiginį su jo priešybe nuolat atsiranda natūrali ir neišvengiama regimybė, kuri nuolat klaidina. Sielą, pasaulį ir Dievą I. Kantas suvokia kaip transcendentalines idėjas. Filosofas mėgina įrodyti, kad, jei nemirtingos sielos, pasaulio ir Dievo idėjos bus traktuojamos kaip objektai, gali atsirasti prieštaravimų, nes visos šios trys idėjos gali būti nepakankamos tikrovei pažinti. pabandysime panagrinėti ir keturis transcendentalinių idėjų konfliktus. Taip pat šiame darbe panagrinėsime ontologinio, kosmologinio ir fizioteologinio Dievo buvimo įrodymo negalimumą.
This work describes I. Kant’s Transcendental Dialectic which examines the problems of metaphysics concerned with reason (mind) proper. The basis of Transcendental Dialectic is an incorrect using of pure reason because it’s dialectical reasoning often ends up with an illusion. Thus, the most part of Transcendental Dialectic is meant to disclose futile derivation of dialectical appearance. We will analyse the paralogisms, the antinomy and the ideal of pure reason. Paralogism is a logical treachery. The paralogisms of rational psychology are based on impermissible converge of subject and substance. Further on antinomy means conflicting statements where none of those can be justified. We will research four conflicts of transcendental ideas. As I. Kant says transcendental antithetic is pure reason’s antinomy, it’s causes and outcome study. However, this kind of study cannot be fully accomplished because proposition’s and it’s antithesis research always confronts with natural and inevitable appearance which is constantly confusing. I. Kant perceives soul immortality, world and God as transcendental ideas. If these ideas are approached as objects, it can lead to conflicts because all of the three ideas may be insufficient for recognizing the reality. Also this work analyses the impossibility of ontological, cosmological and physico-theological proof of the existence of God.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/115873
Affiliation(s): Švietimo akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

5
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

3
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.