Magiškojo realizmo poetika Jolitos Skablauskaitės prozoje

Abstract

Magistro darbe analizuojama magiškojo realizmo poetika Jolitos Skablauskaitės romanuose Septyniadangė erdvė (2004) ir Brudenis (2006). Realybės/viršrealybės santykis, riba tarp tikro ir išgalvoto, veikėjų balansavimas tarp pasakos ir tikrovės, burtų ir magijos galia, kūrinio kaip savarankiškos tikrovės modeliavimas yra svarbiausi poetiniai magiškojo realizmo elementai rašytojos prozoje. Analizė leidžia suvokti tikrovę kaip žaidimą. Veikėjų gebėjimas prisitaikyti/neprisitaikyti, nuolatinis ieškojimas ir klajonės yra žmogaus gyvenimo prasmė. Pasakojimo būdas, kuomet viskas pateikiama iš kitos (kitokios) pusės, veikėjų išvaizdos ypatumai ir elgesys yra svarbūs analizuojant romanus.

The thesis aims to analyse magical realism poetics in Jolita Skablauskaitė novels „Septyniadangė erdvė“ (2004) and „Brudenis“ (2006). Relation between reality and surreality, border between real and fictitious, balance of the characters between a tale and reality, power of witchcraft and magic, a work as an independent modeling of the reality are the most poetic elements of magical realism in the prose of this writer. With the help of analysis one is enabled to depict the reality as a game. The ability of the characters to adapt/not to adapt, constant search and wanderings are the sense of life of the human being. The manner of narration when everything is furnished from another (different) side, the peculiarity of characters’ appearance and their behaviour are relevant while analyzing the novels.