Daikto fenomenologija Leonardo Gutausko romane ,,Daiktai"

Abstract

Modernioje literatūrologijoje ryški daikto koncepcija. Tad meno kūrinys siūlo įsižiūrėti ir atkreipti dėmesį į kasdien mus supanti pasaulį, kasdienius daiktus, kuriuos retas sutinka svarstyti ar tyrinėti kaip meno reiškinius. Mums įprasta kasdien naudoti daiktus, tokius kaip stalas, knyga, puodelis ar šaukštelis, tačiau retas kuris susimąsto ir bando prisiminti šio daikto patekimo į namus istoriją ar įvykius, kurie su juo susiję. Todėl tikrovei meniniame kūrinyje neretai atstovauja daiktai. Į šią problemą žvelgiant iš fenomenologijos pozicijos, verta konstatuoti faktą, kad daiktų pasaulis žmogaus sąmonėje egzistuoja jutimiškai. Tekstas padeda transformuoti nereikalingus daiktus į gyvą patirtį – tai metodas, galintis nugrimzti į senas, tamsias mūsų gyvenimo gelmes ir nušviesinti juos skaidriomis, šviesiomis spalvomis, atidengiant jų savybes iš vidaus, gyvenant jų atidų, reikšmingą gyvenimą.

Modern literature has a clear concept of the object. An artwork suggests contemplating and noticing the surrounding world and everyday objects which are rarely considered or analysed as art. We are so used to use everyday objects such as tables, books, cups or spoons that we hardly ever think about or try to recreate in our consciousness the story of how this object came to our home or events that were related to it. Art often represents reality by objects. Looking from the point of phenomenology, it is worth stating that the world of objects exists in a human consciousness in a sensual way. Text helps transform unnecessary objects into a living experience. It may sink into the dark depths of our life and lighten them up with clear and bright colours, revealing their characteristics from the inside, living an observant and meaningful life.