Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/115481
Type of publication: master thesis
Field of Science: Edukologija / Education (S007)
Author(s): Pakalniškis, Algminas
Title: Socialinės pedagogikos specialybės studentų kompetencijų ugdymas universitete
Other Title: Training of social pedagogy students competency in university
Extent: 86 p.
Date: 19-Apr-2007
Keywords: Socialinė;pedagogika;kompetencija;ugdymas;universitetas;Socialinė;pedagogika;kompetencija;ugdymas;universitetas.
Abstract: Švietimo kaita Lietuvoje nenutrūkstamai vyksta jau antrąjį dešimtmetį, tuo tarpu pedagogų rengimas ir toliau išlieka bene mažiausiai pakitusi švietimo sistemos grandis (Pedagogų rengimo koncepcija; 2004). Lietuvos švietimo plėtotės strateginėse nuostatose Švietimo gairėse 2003 – 2012 metams teigiama, kad esama švietimo kaita yra nepakankama ir vykdoma nepakankamai koordinuotai (Švietimo gairės; p. 10-11). Dokumente pažymima, kad mokytojų rengimo sistema nebeatitinka per pastarąjį dešimtmetį mokyklose įvykusių pokyčių ir nėra pasirengusi mokytojo profesiją modernizuoti, ruošti mokytoją darbui žinių visuomenėje. Todėl reikalinga iš esmės atnaujinti mokytojų rengimą, kad jis atitiktų esamos ir būsimos mokyklos tikslus ir uždavinius (Švietimo gairės; p. 154). Norint sėkmingai reformuoti ugdymo sistemą, būtina „reformuoti“ mokytoją, o tai gali padaryti tik aukštoji pedagoginė mokykla (Pukelis, 1995; p. 189). Vadinasi, švietimo reformos sėkmė nemaža dalimi priklauso nuo mokytojų rengimo sistemos. Kad esama mokytojų rengimo sistema nėra tobula, sutinka ir dauguma mokslininkų. R. Žalys pedagogų rengimo sistemoje pastebėjo nemažai trūkumų, kurie pasireiškia nepakankama universitetų materialine baze, nepakankamu profesiniu (teoriniu ir praktiniu) mokytojų rengimu ir bendrųjų kvalifikacijų (asmenybinių, socialinių ir kitų įgūdžių ) formavimu (Žalys; 2004). Kitas tyrėjas, K. Pukelis mano, kad Lietuvos pedagogikos moksle nepakankamai dėmesio skiriama fundamentaliems tyrimams mokytojų rengimo teorijos srityje, todėl aukštosios pedagoginės mokyklos neturi teorinės bazės praktiniam mokytojų rengimo tobulinimui (Pukelis, 1998; p. 111). Pasak autoriaus, esamas praktinių pedagoginių studijų modelis yra netinkamas, nepakankamai integruojama filosofijos disciplina į būsimųjų mokytojų pedagoginį rengimą. Tuo tarpu, V. Rajeckas (1996) pažymi, kad aukštosios mokyklos menkai formuoja ir ugdo aukštos pedagoginės kultūros mokytojus. Rengiant mokytojus ugdymo veiklai neturėtų būti pasitenkinama pedagogikos ir psichologijos disciplinų įtaka formuojant pedagoginę kultūrą. Mokslininko teigimu, prie pedagoginės kultūros formavimo turėtų prisidėti specialybės, socialinių mokslų disciplinos, neakademinė veikla, studentų savivalda. Autorius išskiria pagrindines ugdymo mokslų reformavimo priežastis: išsiplėtęs ugdymo mokslų objektas; pedagogikos mokslų Lietuvoje išgyvenama koncepcijų krizė; didėjantis ugdymo sistemos inertiškumas; pedagoginių tyrimų reikšmė ir likimas (Rajeckas, 1996; p. 22). Į perdėtą mokytojų profesinio rengimo akademiškumą, orientaciją į “grynąjį mokslą” dėmesį atkreipia B. Bitinas, kuris teigia, kad akademiškai parengtas mokytojas neatitinka XXI amžiaus dvasios (Bitinas, 2001; p.1). Pedagogų rengimo koncepcijoje (2004) konstatuojama, kad mokslininkai mano, jog pedagogams trūksta ne įvairių metodikų, kurias žmogus gali susirasti pats, o universitetinių žinių – platesnio profilio. Pažymima, kad studentai neturi motyvacijos studijoms, nes nemato teorinių dalykų prasmės. Autorių teigimu, dalis dėstytojų rengdami pedagogus nesiorientuoja į švietimo reformą, mokyklos kaitą. Galbūt, todėl dalis mokslininkų negeba dirbti su auditorija, nors ir yra puikūs dalyko specialistai. Tyrėjai įžvelgia dar vieną problemą. V. Būdienė, remdamasi Švietimo studijų centro surinktomis anketomis, teigia, kad aukštosios mokyklos deramo dėmesio neskiria universitetinei didaktikai tobulinti. Autorė kritikuoja, kad Lietuvoje iš pradedančio dėstytojo nereikalaujama jokio specialaus pedagoginio, andragoginio, didaktinio pasirengimo (Būdienė, 2001; p. 29). Tarptautinių organizacijų švietimo ekspertai pažymėjo lėtą pedagogų rengimo pertvarką Lietuvoje. Dėl to, jų manymu, stabdomi ugdymo turinio pokyčiai, o mokytojai nepakankamai parengiami kaitai. OECD ekspertai rekomendavo parengti pedagogų rengimo standartus, kuriais vadovautųsi visos pedagogus rengiančios institucijos rengdamos studijų programas ir organizuodamos pedagoginę praktiką; padidinti pedagoginės praktikos mokyklose trukmę ir geriau subalansuoti akademinių studijų ir praktinio rengimo santykį (Pedagogų rengimo koncepcija; 2004). 2003 m. kovo 5 d. Grupės už Nacionalinio susitarimo įgyvendinimą organizuotos konferencijos „Universitetinis ir neuniversitetinis aukštasis mokslas: nauja – seniai atrasta“ išvadose siūloma „keisti priėmimą į aukštąsias mokyklas, universitetų ir kolegijų savivaldos modelį, palaipsniui pereiti prie profesinės kvalifikacijos teikimo tik po darbinės patirties įgijimo ir savo kompetencijos įrodymo profesinėse asociacijose ar kitose įgaliotose institucijose“. Apie tai, kad patys studentai nėra patenkinti studijų kokybe, liudija ir 2005 m. spalio 13 d. mitingas, televizijos laidos ir vieši kreipimaisi žiniasklaidoje. Visos minėtos pedagogų rengimo problemos įtakoja būsimojo mokyto profesinius gebėjimus, pedagoginę kultūrą, asmeninius įgūdžius – visa tai, kas vadinama kompetencija. Visgi nepavyko aptikti nė vieno empiriškai pagrįsto darbo, kuriame būtų nagrinėjamos socialinės pedagogikos studentų įgyjamos kompetencijos, o net, jei toks darbas ir egzistuotų, kiekviena studentų, dėstytojų, universiteto bendruomenės karta keičia aukštosios mokyklos veidą, todėl būtina vykdyti monitoringo tyrimus, ką ir siekiama padaryti šiuo darbu. TYRIMO OBJEKTAS Socialinės pedagogikos specialybės studentų požiūris į įgyjamas profesines kompetencijas universitete. PROBLEMA: Nacionaliniuose ir tarptautiniuose švietimo strategijos dokumentuose keliami nauji reikalavimai visai aukštojo mokslo sistemai, ne išimtis ir socialinių pedagogų rengimo sistema. Socialiniams pedagogams priskiriamos labai svarbios funkcijos visoje ugdymo sistemoje, o jų įgyvendinimas didele dalimi priklauso nuo socialinių pedagogų įgyjamų kompetencijų. Kita vertus, socialinio pedagogo institucija mokykloje pradėjo veikti gana neseniai ir vis dar ieškoma idealiausio socialinio pedagogo veiklos modelio, todėl būtina išsiaiškinti ar busimieji socialiniai pedagogai pasirengę įvykdyti jiems keliamus uždavinius, o tai galima padaryti tik tada, kai bus įvertintos būsimųjų socialinių pedagogų įgyjamos kompetencijos. HIPOTEZĖ: Esama socialinių pedagogų rengimo sistema padeda būsimiesiems socialiniams pedagogams pasirengti priimti šiuolaikinės ugdymo sistemos keliamus iššūkius ir tinkamai pasiruošti socialinio pedagogo veiklai. TIKSLAS: Išanalizuoti ir įvertinti socialinės pedagogikos specialybės studentų įgyjamų kompetencijų atitiktį praktinio darbo reikalavimams ir funkcijoms. UŽDAVINIAI: 1. Išanalizuoti socialinių pedagogų rengimo sistemą Lietuvoje. 2. Aptarti socialiniams pedagogams būtinų kompetencijų ugdymo universitetuose ypatumus, pagrįsti ugdomų kompetencijų atitiktį šiandieniniams socializacijos iššūkiams. 3. Tyrimų pagalba įvertinti socialiniams pedagogams būtinų kompetencijų komponentus, ugdymo metodų įvairovę, absolventų pasirengimą praktinei veiklai. 4. Numatyti socialinių pedagogų rengimo sistemos tobulinimo poreikį. TYRIMO METODAI: Anketinės apklausos metodo pagalba konstatuoti socialinės pedagogikos studentų studijų metu įgyjamų kompetencijų vertinimus. Lyginamąja analize siekiama išryškinti Lietuvos universitetuose pastebimas socialinių pedagogų kompetencijų ugdymo tendencijas ir išskirti jų priežastis. Mokslinės literatūros analizės pagrindu tiriama Lietuvos universitetuose rengiamų socialinių pedagogų įgyjamos kompetencijos ir jų ugdymo sistema. TYRIMO IMTIS Anketinės apklausos metodu apklausta šimtas Klaipėdos (KU), Kauno technologijos (KTU), Vilniaus pedagoginio (VPU) ir Šiaulių (ŠU) universitetų dieninio skyriaus ketvirto kurso socialinės pedagogikos studentų, atlikusių pedagoginę praktiką. Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti studentų požiūrį į įgyjamas kompetencijas šiose veiklos srityse: • Socialinės pedagoginės pagalbos ugdytiniui organizavimas; • Darbas su ugdytinių grupėmis; • Saugios ugdytinio aplinkos kūrimas; • Bendradarbiavimas su ugdytojais ir institucijomis, turinčiomis įtakos vaiko ugdymui; • Socialinio pedagogo profesinės veiklos tobulinimas. Taip pat respondentų buvo prašoma įvardinti studijų komponentus, kuriuos patobulinus pagerėtų socialinės pedagogikos studentų studijų kokybė ir įgyjama kompetencija.
Les changements d’enseignement en Lituanie se passent continûment et la formation des professeurs reste un élément le moins avatar dans le système de l’instruction. La formation des professeurs influence les capacités professionnelles du jeune pédagogue social, sa culture pédagogique autrement dit : ses compétences. Objet d’analyse: Les compétences acquises des étudiants de la spécialité de pédagogie sociale à l’Université. Problème: Dans les documents de la stratégie de l’instruction nationale et internationale on présente les mêmes problèmes dans tout le système de l’enseignement supérieur. Or, on attribut les fonctions très importantes aux pédagogues sociaux dans tout le système de l’enseignement. L’institution du pédagogue social à l’école est nouvelle et on recherche un modèle pour les activités du pédagogue. Hypothèse: Le système de la formation du pédagogue social permet d’accepter les défits du système de l’enseignement moderne qui se reflètent dans les fonctions du pédagogue social. But : Analyse et évaluation des compétences des pédagogues sociaux. Tâches: 1. Découverte des particularités et du système de formation des pédagogues sociaux en Lituanie. 2. Analyse de l’enseignement des compétences nécessaires pour les pédagogues sociaux à l’Université. 3. Analyse de l’introduction des compétences théoriques et pratiques , leur évaluation . 4. Découverte des compétences acquises des étudiantes et taux formel et non formel de l’évaluation. Méthodes de recherches: Analyse des acquis et des compétences nécessaires des étudiants de la pédagogie sociale lors de leurs études et de leur pratique. Analyse comparée du développement des compétences des pédagogues sociaux aux écoles supérieures pédagogiques de Lituanie, leurs tendences et leurs sources. Anlyse scientifiquement littéraire du système de la formation des compétences des pédagogues sociaux. Ampleur de la recherche: On a enquêté les étudiants des Universités de Kaunas, du Vytautas le Grand, des Universités pédagogiques de Vilnius et de Šiauliai lors de leurs pratiques. On prétend à analyser leurs attitudes à l’égard des compétences dans les domaines suivantes de leurs activités: 1. Organisation de l’aide pédagogique sociale; 2. Mises en groupes; 3. Création de l’ambiance de sûreté; 4. Collaboration avec des formateurs et des institutions de formations; 5. Perfectionnement de l’activité professionnelle du pédagogue social. On a demandé aussi aux répondants de nommer les composants des études permettant de perfectionner les qualités et les compétences de l’enseignement . Résultats: L’enquête a découvert les déséquilibres entre les connaissances et les compétences des étudiants et de leur propre évaluation. La motivation de la plupart des répondants est bonne, mais l’évaluation de leurs propres compétences est moyenne sauf leurs capacités de travailler en équipe. Mais, en général, l’évaluation de leurs compétences et de leurs connaissances coïncide et ça permet d’affirmer que la préparation pratique des étudiants dépend des connaissances théoriques. En plus, le grand nombre des étudiants apprécie mieux les capacités que la pratique.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/115481
Affiliation(s): Švietimo akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

5
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

3
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.