Tėvų, auginančių specialiųjų poreikių turinčius vaikus, motyvai renkantis ugdymo įstaigą

Abstract

Ilgą laiką specialiųjų poreikių turintys vaikai buvo ignoruojami, buvo pažeidinėjamos jų teisės bei poreikiai. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir valstybei demokratiškėjant pradėjo keistis požiūris į ugdymo procesą. Šalyje stengiamasi kurti demokratinę sistemą pagal lygių galimybių principą, neatsižvelgiant į individo fizinį bei intelektualinį išsivystymą. Taigi, pasikeitus visuomenės požiūriui prieš tai egzistavusi segregacija pamažu silpsta, vis sparčiau vaikai, turintys specialiųjų poreikių yra integruojami į bendrojo ugdymo mokyklas, tačiau iki šiol nėra vieningos nuomonės dėl palankiausios ugdymo formos parinkimo mokiniui, turinčiam specialiųjų poreikių, stokojama tyrimų šia tema, todėl savo magistriniame darbe noriu atskleisti kokiais kriterijais remdamiesi tėvai savo ugdytiniams, turintiems specialiųjų poreikių, parenka ugdymosi įstaigą.

For a long time children with special needs were ignored, their rights and needs were violated. The attitude towards educational process started changing after the state was restored and became more democratic. There are attempts to create the democratic system in accordance with the principle of equal opportunities while individual‘s physical and intelectual development is not taken into consideration. Thus, when public opinion has changed and before prevailed segregation gradually declined, children with special needs had been integrated into general education schools but still there is no solid opinion about most favorable education form for students with special needs, there is a lack of research on this topic, that is why in my master‘s thesis I want to reveal what criteria parents should take into consideration when choosing educational institution for their children with special needs.