I.Kanto ir F.Nietzsche's laisvės sampratos

Abstract

Visais laikais laisvės problema buvo neišsprendžiama. Dėl jos visuomet kildavo ginčų, nes kiekvienas pateikdavo vis kitokį jos apibrėžimą. I. Kantas ir F. Nietzsche taip pat bandė analizuoti šį klausimą, nors gyveno skirtingais šimtmečiais. I. Kanto laisvės samprata apima erdvę, nepriklausomą nuo patyrimo. Tai – proto ir dorovės sritys F. Nietzsche laisvę sieja su žemiškuoju gyvenimu, moralinių normų laužymu bei ,,Dievo mirtimi“. Žmogus pats sau Dievas. Žvelgiant kritiškai, silpnųjų vietų galima rasti abiejų mąstytojų laisvės sampratose. Apklausus 170 respondentų paaiškėjo, kad Lietuvoje yra didesnis skaičius žmonių, pritariančių I. Kanto idėjoms, nei F. Nietzsche‘s, tačiau pritariančių F. Nietzsche‘s laisvės koncepcijai taip pat yra daug. Tai atspindi, kad dabartinis Lietuvos gyventojas labiau orientuotas į klasikines moralines vertybes. Krikščionybės egzistavimas, remiantis apklausa, netrukdo žmogaus laisvei.

At all the times, the problem of freedom was not solved. They have always encountered in dispute, since each is provided a different definition of it. I. Kant, F. Nietzsche also tried to analyze this question, though living in different centuries. I. Kant's conception of freedom includes the space, independent of experience. This is the mind and moral areas. F. Nietzsche associates freedom with the earthly life, breaking moral standards and, God’s death.\" The man is God himself. Looking critically, weaknesses can be found in the minds of both concepts of liberty. Survey of 170 respondents revealed that huge number of people in Lithuania is the number supporting I. Kant's ideas; however, supporting F. Nietzsche’s concept of freedom is high. This reflects that the current resident of Lithuania is more oriented to the classic moral values. The survey shows, that existence of Christianity does not interfere human freedom.