| Abstract: | Pastoviai didėjantis energijos poreikis, šiltnamio efekto dujų emisijų kiekio didėjimas atmosferoje, mažėjančios naftos atsargos skatina ieškoti alternatyvių energijos rūšių (Jha et al., 2017; Jezierska-Thöle A. et al., 2016). Atsinaujinantys energijos šaltiniai yra gamtos ir žmogaus sukurtų energinių procesų ištekliai, kurie natūraliai atsinaujina aplinkoje. Priklausomai nuo klimatinių sąlygų, gali būti pasirenkama ir generuojama saulės, vėjo, vandens, geoterminė ar biomasės energija (Lopez-Bellido L et al., 2014; Sahu, 2018; Toklu, 2017). Tyrimais nustatyta, kad vidutinių platumų klimato zonos šiaurinėje dalyje perspektyviausia yra biomasės energija. Lietuvos gamtinės sąlygos yra labai palankios augti daugiametėms žolėms (Tilvikienė, 2012). Būdamos ilgos vegetacijos, jos itin gerai išnaudoja saulės energiją, o susintetinamu biomasės kiekiu per vieną vegetaciją lenkia daugelį kitų augalų. Viena iš naujesnių žolininkystės tyrimų krypčių yra žolių panaudojimo galimybės bioenergetikai (Barbosa et. al., 2014).
The steadily increasing demand for energy, the increase in greenhouse gas emissions in the atmosphere, the shrinking oil reserves have prompted a search for alternative forms of energy (Jha et al., 2017, Jezierska-Thöle A. et al., 2016). Renewable energy sources are resources of natural and man-made energy processes, which are naturally renewed in the environment. Depending on the climatic conditions, solar, wind, water, geothermal or biomass energy can be selected and generated (Lopez-Bellido L et al., 2014, Sahu, 2018, Toklu, 2017). Studies have shown that biomass energy is most promising in the northern part of the temperate climate zone. Lithuania’s natural conditions are very favorable for growing perennial grasses (Tilvikienė, 2012). Due to the long growing season, perennial grasses are particularly good at using solar energy, and according to the amount of biomass synthesized over one growing season they surpass many other plants. |
