Genotipo, tręšimo ir kintančiojo klimato veislių įtaka žieminiams kviečiams

Paprastasis kvietys (Triticum aestivum L.) priklauso miglinių augalų šeimai (Poacea). Kviečių (Triticum) gentis yra skirstoma į 22 rūšis, iš kurių tik trys plačiausiai paplitusios pasaulyje, – tai: paprastasis (Triticum aestivum L.), kietasis (Triticum durum Desf.) ir spelta kvietys (Triticum spelta L.) (Perkowski et al., 2011). Paprastieji (minkštieji) kviečiai yra mažesnio baltymingumo ir prastesnių maistinių savybių, bet labiau pakenčia nepalankias augimo sąlygas, todėl yra labiausiai pasaulyje paplitusi kviečių rūšis. Kietieji kviečiai pasižymi dideliu grūdų baltymingumu, tačiau tai šiltesnio klimato augalai, auginami Pietų šalyse (Italijoje, Ispanijoje, Egipte, JAV) (Jablonskytė- Raščė ir kt., 2012). Spelta kviečiai – seni duoniniai javai, vertinami dėl maistinių, dietinių savybių (Kohajdová, Karovičová, 2008), dažniausiai auginami ekologiniuose ūkiuose (Dromantienė, 2011). Kvietys (Triticum aestivum L.) yra pagrindinis grūdinis augalas, kuris didžiąją dalį pasaulio gyventojų aprūpina baltymais, angliavandeniais, mineralinėmis medžiagomis, vitaminais, o visos šios medžiagos žmogui suteikia energijos (Ahmed, Fayyaz-ul-Hassan, 2015). Grūduose yra 11–20 % baltymų, 60–64 % angliavandenių, apie 2 % riebalų, ląstelienos, fermentų, vitaminų (B1, B2, E, F, PP) ir mineralinių medžiagų (fosforo, kalio, magnio) (Petrulis, 1997). Kviečių grūdai vartojami žmonių maistui, konditerijos pramonėje, nemaža dalis skiriama naminių gyvulių pašarui (Gutierrez-Alamo et al., 2008), todėl ypač svarbus didelis ir geros kokybės grūdų derlius (Dromantienė et al., 2013). Žieminių kviečių šaknys kuokštinės. Stiebas yra žolinis ir status. Lapai ištisiniai, linijiški, žiedynas – varpa. Vaisius gelsvas, rusvas grūdas. Kviečiai – savidulkiai augalai (Šlapakauskas, Duchovskis, 2008).

Wheat is the most widely cultivated bread cereal in the world (Dromantienė et al., 2013; Ivanova et al., 2013). The annual wheat grain production in the European Union tops 120 million tons and the demand for it has been noticed to be on a steady increase (Gutierrez- Alamo et al., 2008). High grain yield of good quality is essential for food and forage production (Dromantienė et al., 2013). Recently, winter wheat growers have been facing problems (Šabajevienė et al., 2008) stemming from the fact that grain yield and quality are affected by a host of factors, including climate (Samadi et al., 2011; Ahmed, Fayyaz-ul-Hassan, 2015), soil (Johansson et al., 2008), varietal genetic peculiarities (Butkutė, Cesevičienė, 2009; Johansson et al., 2008), cultivation technology (Johansson et al., 2008; Zecevic et al., 2014). Although the optimal set of complex factors can ensure abundant and high quality yield of cereals, it can be very difficult to determine the most suitable conditions for plant growth under real conditions, since there exists a chain link among all the factors involved. A change in at least one of the conditions results in alterations in all the other factors (McMaster et al., 2008; Liu et al., 2011). In our country, the meteorological conditions conducive to the production of abundant and high quality wheat yield do not occur every year. As a result, attempts are made to find the ways how to optimize the process of plant nutrition, especially that of nitrogen (Dromantienė et al., 2009). Research tasks. The following tasks were set: 1. To investigate the effect of rates of nitrogen fertilizers on winter wheat grain yield and quality (protein content, wet gluten content, sedimentation, starch content and falling number). 2. To determine the dynamics of the photosynthetic indicators of the winter wheat crop as influenced by fertilization.