Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/115181
Type of publication: master thesis
Field of Science: Ekologija ir aplinkotyra / Ecology and environmental sciences (N012)
Author(s): Juknevičienė, Edita
Title: Biologinio azoto susikaupimo ypatumai siauralapių lubinų ir sėjamųjų žirnių agrocenozėse
Other Title: Die Merkmale der biologischen Stickstoffakkumulation in den Agrocenosen von schmalblättigen Lupinen und Kichererbsen
Extent: 66 p.
Date: 24-May-2011
Keywords: žirniai;lubinai;biologinis azotas;rhizobakterijų gumbeliai;ekologinis ūkis;Erbsen;Lupinen;biologische Stickstoff;Rhizobakterienknöllchen;Bio-Bauernhof;peas;lupins;biological nitrogen;nodules of rhizobakterium;organic farm
Abstract: Tyrimo objektas - sertifikuoto ekologinio ūkio gryni lubinų ir žirnių pasėliai, esantys Alytaus rajono savivaldybės, Daugų seniūnijos Žvirgždėnų kaime. Tyrimo tikslas - nustatyti biologinio azoto susikaupimo ypatumus lubinų ir žirnių agrocenozėse. Tyrimo metodika lauke ir laboratorijoje. Iš ekologinio ūkio buvo parinkti lubinų ir žirnių laukai. Iš kiekvieno lauko zigzagu iškasti kastuvu su šaknimis 10 lubinų ir 10 žirnių augalų. Tai atlikta keturiais pakartojimais. Iš viso susidarė po 40 augalų. Taip pat suskaičiuota, kiek augo lubinų ir žirnių viename kvadratiniame metre – vidutiniškai lubinų buvo 60 vnt. m-2, o žirnių - 80 vnt. m-2. Iškasti augalai buvo atsargiai nuplauti, išmatuoti ir suskaičiuoti ant kiekvieno augalo šaknų esantys efektyvūs ir neefektyvūs gumbeliai. Suskaičiuoti gumbeliai pasverti analitinėmis svarstyklėmis. Gumbelių analizė atlikta prieš augalų žydėjimą. Tyrimo duomenys įvertinti, naudojant dispersinės ir koreliacinės – regresinės analizių metodus (Stancevičius, Arvasas, 1981; Tarakanovas, Raudonius, 2003). Sukauptas ankštinių augalų azotas kg ha-1 apskaičiuotas, naudojantis bendrojo azoto kiekiu, esančiu žolės sausųjų medžiagų derliuje. Suminis azotas lubinų ir žirnių antžeminėje bei požeminėje dalyse laboratorijoje nustatytas Kjeldalio metodu. Ankštinių augalų gumbelinių bakterijų fiksuoto iš atmosferos azoto dalis augalų masėje apskaičiuota azoto kiekį padauginus iš Hopkinso – Piterso pateikto koeficiento – 0,55 (Hamdi, 1982; Paul, Clark, 1989). Tyrimo rezultatai. Atlikus gumbelių analizę, paaiškėjo, kad didžiausią bendrojo gumbelių skaičiaus dalį ant abiejų ankštinių augalų šaknų sudarė neefektyvūs gumbeliai. Efektyvių gumbelių skaičius ant abiejų ankštinių augalų šaknų buvo beveik vienodas (562 ir 542 vnt. m-2). Vidutinė lubinų rhizobakterijų gumbelių masė buvo tris kartus didesnė nei žirnių (lubinų – 4,8 g m-2, žirnių – 1,6 g m-2). Tarp abiejų ankštinių augalų gumbelių skaičiaus ir masės nustatytas vidutinio stiprumo koreliacinis ryšys (r = 0,547**l, r = 0,415**l). Suminio azoto kiekis ankštinių augalų antžeminėje masėje buvo 1,85 % didesnis nei požeminėje. Žirnių sausųjų medžiagų derliuje sukauptas vidutinis biologinio azoto kiekis buvo didesnis negu lubinų (žirnių – 47,9 kg N ha-1, lubinų – 36,8 kg N ha-1). Tirtų ankštinių augalų ir gumbelinių bakterijų simbiozės metu fiksuotas palyginti nedidelis atmosferos azoto kiekis - žirniai vidutiniškai fiksavo 26,3 ± 3,3 kg ha-1, o lubinai – 20,2 ± 1,2 kg ha-1 biologinio azoto. Žirniai fiksavo vidutiniškai 6,1 kg N ha-1 daugiau negu lubinai. Tokį mažą fiksacijos lygį tirtuose ankštiniuose augaluose galėjo nulemti augalo veislės savybės, dirvožemio sąlygos, sukultūrinimo laipsnis, nepalankios meteorologinės bei agrometeorologinės sąlygos.
Das Objekt der Forschung – reine Lupinen und Erbsen des zertifizierte Bio-Bauernhofs, der im Dorf Zvirgzdenai des Bezirks Alytus liegt. Das Ziel der Forschung - die Merkmale der biologischen Stickstoffakkumulation in den Agrocenosen von Lupinen und Erbsen zu bestimmen. Die Forschungs-Methodologie im Feld und im Labor. Vom Bio-Bauernhof wurde es die Felder der Lupinen und Erbsen ausgewählt. Von jedem Feld wurde es mit einem Spaten nach einem Schema Zickzack 10 Lupinen und 10 Erbsen Pflanzen gegraben. Das wurde in vier Wiederholungen durchgeführt. Insgesamt waren 40 Pflanzen gegraben. Es wurde auch zusammengezählt, wie viel Pflanzen der Lupinen und Erbsen in einem Quadratmeter waren – es war durchschnittlich der Lupinen 60 Stck. m-2 und der Erbsen – 80 Stck. m-2. Die Pflanzen waren sorgfältig gewaschen, gemessen und auf den Wurzeln jeder Pflanze effektive und uneffektive Knöllchen zusammengezählt. Die Knöllchen waren mit analytischen Waagen gewogen. Die Knöllchenanalyse wurde bevor die Pflanzen blühen begonnen durchgeführt. Die Daten der Forschung wurden mit Benutzung der Methode von Varianzen und Korrelationen – Regressionsanalysen eingeschäzt (Stancevicius, Arvasas, 1981; Tarakanovas, Raudonius, 2003). Kumulierte Stickstoff von Leguminosen kg ha-1 wurde unter Verwendung der Gesamtstickstoffgehalt gezählt, der im Trockenemasseertrag von Gras ist. Gesamtstickstoff, der in der terrestrischen und unterirdischen Teile von Lupinen und Erbsen ist, wurde im Labor mit der Kjeldahl-Methode bestimmt. Fixierte Luftstickstoff von Rhizobakterien in der Pflanzenmasse wurde durch Multiplikation der Stickstoffmenge aus Koeffizient des Hopkins – Piters - 0,55 berechnet (Hamdi, 1982, Paul und Clark, 1989). Die Forschungs-Ergebnisse. Die Knöllchenanalyse hat gezeigt, dass der gröβte Teil der Knöllchengesamtzahl auf den Wurzeln von beiden Leguminosen uneffektive Knöllchen gebildet hat. Die Anzahl der effektiven Knöllchen war fast gleich auf den Wurzeln von beiden Leguminosen (562 – 542 Stck. m-2). Durchschnittliche Rhizobakterienknöllchenmasse von Lupinen war dreimal höher als von Erbsen (der Lupinen – 4,8 g m-2, der Erbsen – 1,6 g m-2). Zwischen der Knöllchenzahl und Knöllchenmasse der beiden Leguminosen wurde es eine moderate Korrelation bestimmt (r = 0,547**l, r = 0,415**l). Gesamtstickstoffgehalt von Leguminosen war in der grüne Masse 1,85 % höher als in der Erdmasse. Im Trockenemasseertrag von Erbsen durchschnittliche akkumulierte Gehalt des biologischen Stickstoffs war höher als von Lupinen (von Erbsen - 47,9 kg N ha-1, von Lupinen - 36,8 kg N ha-1). Durch Symbiose von getesten Leguminosen und Rhizobakterien wurde relativ niedrige Luftstickstofffixierung registriert – die Erbsen haben durchschnittlich 26,3 ± 3,3 kg ha-1 und Lupinen - 20,2 ± 1,2 kg ha-1 des biologisches Stickstoffs fixiert. Die Erbsen haben durchschnittlich 6,1 kg N ha-1 mehr als Lupinen fixiert. Eine solche niedrige Niveau der Fixierung von getesten Leguminosen konnte wegen Merkmale der Pflanzensorte, Bodenbeschaffenheit, Kultivierungsgrad, den ungünstigen Wetter- und agrarmeteorologischen Bedingungen sein.
The object of research - pure, certified organic farm‘s lupine and pea crops in Alytus district municipality (Daugai neighborhood, Zvirgzdenai village). The purpose of research - to define the features of biological nitrogen accumulation in agrocenoses of lupines and peas. The methodology of research in field and in laboratory. From the organic farm has been chosen fields of lupines and peas. From each field with a spade was 10 lupine and 10 pea plants diggen. This was done in four repetitions. A total - 40 plants. It was also counted peas and lupins growing per square meter - the average was 60 units of lupine m-2, and peas - 80 pcs. m-2. The plants were carefully washed, measured and counted on each plant's root effective and ineffective nodules. Counted nodules were with analytical scales weighed. Analysis of nodules was carried out before the plant blooms. Surved data were assess using the methods of variance and correlation - regression analysis (Stancevičius, Arvasas, 1981; Tarakanovas, Raudonius, 2003). Accumulated nitrogen of pulses kg ha-1 was calculated using the total nitrogen amount of grass dry matter yield. Total nitrogen in terrestrial and subterranean parts of lupins and peas was defined in laboratory using the Kjeldahl method. The fixed atmospheric nitrogen in the plant extract was calculated by multiplying the amount of nitrogen from Hopkins – Piters coefficient - 0.55 (Hamdi, 1982, Paul and Clark, 1989). The results of research. An analysis of the nodules has showed that the biggest part of nodules number on the roots of both legume were ineffective. The number of effective nodules on the roots of both legumes was almost equal (562 and 542 units. m-2). Average of lupines nodules weight was three times higher than of peas (of lupines - 4.8 g m-2, of peas - 1.6 g m-2). Among of both legumes nodules number and weight was defined the moderate correlation (r = 0.547 ** l, r = 0.415 **l). The total nitrogen amount in legumes terrestrial mass was 1.85% higher than in underground. In dry matter yield of pea accumulated amount of biological nitrogen content was higher than of lupins (of peas - 47.9 kg N ha-1, of lupines - 36.8 kg N ha-1). At symbiosis of rhizobakterium and tested legumes was fixed a relatively low atmospheric nitrogen amount – peas have fixed 26.3 ± 3.3 kg ha-1, and lupines - 20.2 ± 1.2 kg ha-1 biological nitrogen. Peas have fixed 6.1 kg N ha-1 more than lupine. Such a low level of fixation in legumes cood be determined plant‘s variety, soil, weather and agrometeorological conditions.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/115181
Affiliation(s): Žemės ūkio akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

10
checked on May 1, 2021

Download(s)

73
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.