Nemuno upės potvynių grėsmė „Žalgirio“ arenai

Abstract

Šiame darbe nagrinėjamos Nemuno upės ties Kauno VMP pavasario potvynių 1921–2010m. laikotarpio maksimalių debitų tikimybių kreivių parametrai ir jų pokyčiai dėl Kauno marių, susidariusių 1961 metais pastačius Kauno HE, akumuliuojančio poveikio. Nustatyta, kad maksimalių debitų tikimybių kreivės skaičiavimams naudojamos skirtingų laikotarpių – iki Kauno HE statybos ir vėlesnių matavimų – duomenų eilės yra nehomogeniškos. Kauno marių akumuliuojantis poveikis pastebimai sumažina potvynių maksimalius debitus, debitų aritmetinį vidurkį ir dispersiją. Dėl šių priežasčių hidrologiniais skaičiavimais nustatyti Nemuno ties Kauno VMP potvynių maksimalūs vienodos tikimybės debitai yra labai skirtingi ir priklauso nuo skaičiavimams naudojamų duomenų eilės bei pasirinktos skaičiavimų metodikos. Remiantis šio darbo rezultatais pateiktos rekomendacijos pavasario potvynių maksimalių debitų tikimybės kreivėms skaičiuoti.

In this work, we examined maximum discharge probability distributions at the Nemunas river near Kaunas reservoir during the spring floods in 1921-2010 and their variation after the construction of Kaunas hydro power plant in 1960. We determined that the discharge datasets, which were sampled before and after the construction Kaunas hydro power plant, are not homogenous and therefore yields substantial variations in the discharge probabilities. Accumulating effect of Kaunas reservoir noticeably reduces the arithmetical average, maximum, and dispersion of the flood discharges. For these reasons, the maximum flood discharges of the same probability determined by hydrological calculations near Kaunas reservoir are very different and dependent on a discharge dataset as well as the chosen calculation methodology. Based on our results, we provide recommendations to calculate maximum discharge probabilities of spring floods.