| Abstract: | Tyrimo objektas: Moksleivių socialinė kompetencija. Tyrimo metodai: 1. Anketinės apklausos būdu buvo išsiaiškinta kaip mokiniai vertina savo socialumą ( draugų turėjimą). 2. Santykiai su bendraamžiais. Tyrime buvo siekiama atskleisti moksleivių santykius su bendraamžiais. Šiam tikslui įgyvendinti buvo pateikti du pagrindiniai klausimai – dėl kokių priežasčių mokiniai savo klasėje yra mėgstami ar nemėgstami. Tikėtasi, kad šie klausimai padės atskleisti tiriamųjų teigiamą ir neigiamą nuomonę apie vienmečius, t.y. jų reputaciją tarp bendraamžių. 3. Mokymosi rezultatai. Šio metodo pasirinkimą lėmė tai, kad literatūroje moksleivių mokymosi pasiekimai gali būti įvertinti remiantis šiuo kriterijumi (matematikos ir gimtosios kalbos paskutinio trimestro rezultatų vidurkiu) ( Cairns, 1994). 4.Savigarbos skalė. Moksleivių savigarba buvo vertinama pagal M. Rosenberg ( 1965) savigarbos skalę ( Fisher et al., 1986). 5. Statistinė duomenų analizė. 6. Koreliacinė analizė. Tyrimo rezultatai: Literatūros analizė atskleidė, kad paauglių socialinė kompetencija gali būti suprantama kaip gebėjimas bendrauti tarpusavyje, o jos raidos sąlygos – būti kitų mėgstamu, teigiamai save vertinti ir gerai mokytis. Socialinės kompetencijos kintamųjų ( populiarumo, savigarbos, mokymosi rezultatų) išraiška gera, patikimų sąsajų tarp jų nenustatyta. Berniukai statistiškai patikimai gerai vertina santykius su draugais, jei jų turi (r 0,509), tačiau geriau santykius su draugais vertina žemesnės savigarbos berniukai ( r 0,388), be to jie mokosi blogiau nei mergaitės ( p < 0,05). Antroji darbo hipotezė pasitvirtino pilnai – mergaičių socialinė kompetencija aukštesnė nei to paties amžiaus berniukų, pirmoji hipotezė, kad moksleiviams būdinga vidutinė socialinės kompetencijos raiška nepasitvirtino. Tyrimas atskleidė, kad 3- jų septintų klasių moksleivių socialinės kompetencijos raiška geresnė, nei vidutinė.
The object : The social competence of students. Research methods: 1. The questionnaires were a way of clarifying how students evaluate their sociability (Friends of possession). 2nd Relationships with peers. The study sought to reveal student relationships with peers. This objective has been to two main issues - the reasons why the students in their class is liked or disliked. It was expected that these questions will reveal the test positive and negative feedback on one-year, ie their reputation among peers. 3rd Learning Results. The method of choice due to the fact that literature student learning outcomes can be assessed on the basis of this criterion (mathematics and mother tongue of the average results of the last trimester), (Cairns, 1994). 4.Savigarbos scale. Learner self-esteem was measured by M. Rosenberg (1965) Self-Esteem Scale (Fisher et al., 1986). 5th The statistical analysis of data. 6th Correlation analysis. Research results: Analysis of literature revealed that adolescent social competence can be understood as the ability to communicate with each other, and the conditions of its development - to be liked other, positive self-evaluation and good training. Social competence variables (the popularity of self-esteem, educational attainment), the expression of good, reliable link between them has not been established. Boys have a statistically significant relationship with the well friends, if any (r 0.509), but better relationships with friends, the boys of lower self-esteem (r 0.388), in addition, they learn worse than girls (p <0.05). The second working hypothesis is proved completely - girls; social competence higher than the same old boy, the first hypothesis, that the average student is characterized by social competence expression did not. The survey revealed that three seven classes of student social competence resolution better than average. |
