Skirtingų kompleksinių trąšų poveikis cukrinių runkelių derlingumui ir kokybiniams rodikliams

Abstract

Tyrimai atlikti 2012 m. Lietuvos miškų ir agrarinių mokslų centro filiale žemdirbystės institute (LAMMC). Cukriniai runkeliai auginti lengvo priemolio giliau karbonatingame sekliai glėjiškame rudžemyje (Lightloam, Endocalcari-Endohypogleyic Combisol). Eksperimentu siekta išsiaiškinti, kaip skirtingos kompleksinės trąšos veikia cukrinių runkelių derlingumą ir kokybinius šakniavaisių rodiklius. Tyrimams pasirinkta cukrinių runkelių veislė „Ernestina“. Vidutiniais bandymų duomenimis nustatyta, kad skirtingos kompleksinės trąšos teigiamai veikė cukrinių runkelių derlingumą, naudojant tiek didesnes (N150) tiek mažesnes (N120) azoto normas. Didžiausias cukrinių runkelių derlingumas (82,19 t ha-1), gautas augalus tręšiant kompleksinėmis trąšomis NPK 16-16-16(120 kg ha-1)azoto norma. Tačiau skirtingos sudėties kompleksinės trąšos neturėjo esminio poveikio cukrinių runkelių pasėlio tankumui. Visos tyrime naudotos trąšos neturėjo esminės įtakos cukrinių runkelių cukringumui, tačiau didino cukrinių runkelių poliarizuoto cukraus ir baltojo cukraus derlingumą. Užfiksuotas net 13,35 t ha-1baltojo cukraus derlingumas naudojant kompleksinę trąšą NPK 16-16-16 ir tręšiant mažesne 120 kg ha-1 azoto norma. Skirtingos kompleksinės trąšos į dirvožemį įterpiant 120 kg ha-1 azoto, cukrinių runkelių šakniavaisiuose alfa-amino azoto koncentracijos nedidino arba ji padidėjo neženkliai. Bet cukrinius runkelius tręšiant 150 kg ha-1 azoto norma ir naudojant NPK 8-15-30 + 4 S kompleksinę trąšą, nustatytas esminis (4 mg 100 g-1) alfa-amino azoto koncentracijos padidėjimas cukrinių runkelių šakniavaisiuose. Mažiausias, nepageidaujamas kalio ir natrio kiekis (3,52 mg 100 g-1), cukrinių runkelių šakniavaisiuose gautas augalus tręšiant NPK 5-10-25 kompleksine trąša N150 kg ha-1 azoto norma.

The study was based on the experiment carried out at the Institute of Agriculture, Lithuanian Research Centre for Agriculture and Forestry in Central Lithuania on an Lightloam, Endocalcari-Endohypogleyic Combisol during 2012,in order to figure out the effect of different configurations of complex fertilizers on sugar beet yield and quality parameters. \"Ernestina\" is the type of sugar beets selected for testing. Different configurations of complex fertilizers in the background of nitrogen fertilizers (N120 and N150 kg ha-1) were used for testing as well as the plants were additionally fertilized with liquid boron fertilizer through the leaves 1 l ha-1 during the growing season. On the basis of average test data it was found positive effect of different NPK fertilizers on sugar beet yield using both rates of nitrogen (N120 and N150). The largest yield (82,19 t ha-1)of sugar beet obtained, when the plants were fertilized with NPK 16-16-16 fertilizers, 120 kg ha-1nitrogen rate and additionally fertilized with liquid boron fertilizers through the leaves 1 l ha-1. Different NPK fertilizers didn’t have a substantial effect on sugar beets plant density. All in the test used fertilizers didn’t have any substantial effect on sugar content of sugar beet roots, but they increased pol. sugar and white sugar yield as well. The largest yield of white sugar (13.35 t ha-1) was obtained from plants fertilized with NPK 16-16-16 fertilizers N120 rate.Concentration of alpha-amino nitrogen in sugar beet roots did not change while used diferent NPK fertilizers. But when sugar beet fertilized N150 rate and wit NPK 8-15-39+ 4S complex fertilizers it was found that content of alpha-amino nitrogen increase substantialy (4 mg 100 g-1) in sugar beet roots. It was found that the lowest (3,52 mg 100 g-1) concentration of potassium and sodium were while sugar beets fertilized with NPK 5-10-25 complex fertilizers, N150 rate.