Apgaulės finansinėse ataskaitose ir jų atskleidimas naudojant „apgaulės trikampio“ logistinės regresijos modelį

Abstract

Tyrimo objektas – apgaulės ir jų atskleidimas naudojant „apgaulės trikampio“ modelį. Tyrimo tikslas – parengti „apgaulės trikampio“ logistinės regresijos modelį ir ištirti jo taikymo galimybes identifikuojant „apgaulingas“ ir „neapgaulingas“ finansines ataskaitas. Uždaviniai: 1) išanalizuoti apgaulės sampratų interpretacijas ir nustatyti esminius apgaulių bruožus; išanalizuoti įspėjamuosius signalus, kurie galėtų reikšti apgaulių buvimą finansinėse ataskaitose; ištirti „apgaulės trikampio“ modelio esmę ir atskleisti jo svarbą nustatant apgaules finansinėse ataskaitose; 2) atlikti empirinį tyrimą siekiant įvertinti įspėjamuosius signalus pagal svarbą atskleidžiant apgaules; integravus „apgaulės trikampio“ sąlygas ir finansinės analizės rodiklius sudaryti „apgaulės trikampio“ logistinės regresijos modelį; 3) įvertinti įmonių finansinės analizės rodiklius, kurie labiausiai atspindinti apgaulės atsiradimą finansinėse ataskaitose; „apgaulės trikampio“ logistinės regresijos modelį patikrinti praktiškai siekiant nustatyti apgaules finansinėse ataskaitose. Tyrimo metodai: mokslinės ir ekonominės literatūros analizės, monografinis, loginės analizės ir sintezės, indukcinis, dedukcinis, grafinio vaizdavimo. Tyrimo rezultatai: • Pirmoje darbo dalyje, išanalizavus apgaulių sampratų interpretacijas ir nustačius esminius apgaulių bruožus, pateiktas toks apgaulės apibrėžimas: apgaulė – sąmoningas, tyčinis veiksmas, kuriuo siekiama gauti neteisėtą naudą, norima apgauti ar suklaidinti finansinių ataskaitų vartotojus. Išanalizavus įspėjamuosius signalus nustatyta, kad jie rodo reikšmingo iškraipymo riziką finansinėse ataskaitose. Ištyrus „apgaulės trikampio“ modelio esmę nustatyta, kad apgaulės finansinėse ataskaitose atsiranda dėl trijų sąlygų: skatinimo/spaudimo, požiūrio/pateisinimo ir galimybės. Šias sąlygas ir jų tarpusavio sąveiką apjungiantis „apgaulės trikampio“ modelis yra svarbi priemonė, padedanti auditoriams atskleisti apgaules finansinėse ataskaitose. • Antroje darbo dalyje, atlikus respondentų apklausą, identifikuoti svarbiausi „apgaulės trikampio“ įspėjamieji signalai. Nustatyta, kad požiūrio/pateisinimo sąlygos įspėjamieji signalai yra svarbiausi nustatant apgaules finansinėse ataskaitose. Integravus „apgaulės trikampio“ sąlygas ir atrinktus finansinės analizės rodiklius sudarytas logistinės regresijos modelis. • Trečioje darbo dalyje identifikuoti finansinės analizės rodikliai, kurie labiausiai atspindinti apgaulės atsiradimą finansinėse ataskaitose. Taikant „apgaulės trikampio“ logistinės regresijos modelį apskaičiavus apgaulių tikimybes įmonių finansinėse ataskaitose buvo nustatyta kad, jeigu apgaulės tikimybė yra didesnė už 0,20, tai auditorius turėtų atkreipti didelį dėmesį dėl apgaulių buvimo finansinėse ataskaitose ir padidinti audito testų apimtį siekiant nustatyti apgaules finansinėse ataskaitose. Suskirsčius įmones į rizikos grupes, atsižvelgiant į apskaičiuotą tikimybę, jog finansinėse ataskaitose gali būti apgaulė, buvo nustatyta, kad net 100 procentų „apgaulingų“ įmonių buvo klasifikuotos teisingai. Sprendžiant pagal teisingų prognozių procentą „apgaulės trikampio“ logistinės regresijos modelis yra tinkamas siekiant nustatyti „apgaulingas“ ir „neapgaulingas“ finansines ataskaitas. • Teorinė ir praktinė darbo reikšmė – darbe pateiktas svarbiausių įspėjamųjų signalų sąrašas gali būti naudojamas siekiant sustiprinti išorės auditorių gebėjimą aptikti apgaules. Sudarytas „apgaulės trikampio“ logistinės regresijos modelis gali būti taikomas praktikoje siekiant identifikuoti „apgaulingas“ ir „neapgaulingas“ finansines ataskaitas.