Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/114276
Type of publication: master thesis
Field of Science: Edukologija / Education (S007)
Author(s): Gambeckaitė, Jovita
Title: Organizacijų edukacinė socialinė kultūrinė ir informacinė veikla gerinant socialinius santykius bendruomenėje
Other Title: Educational organizations, socio-cultural and information activities to improve social relations in the community
Extent: 76 p.
Date: 28-May-2013
Keywords: organizacija;vyriausybinė ir nevyriausybinė organizacija;santykiai problemos.;organizations;governmental and non-governmental organization;the relationship problems.
Abstract: Magistriniame darbe nagrinėjau Kauno rajono, trijų seniūnijų organizacijų veiklos galimybes. Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, dvi pagrindinės dalys ir išvados, kur nuosekliai yra atsakoma į suformuluotus darbo uždavinius. Pirma darbo dalis sudaryta iš dviejų skyrių, kur, remiantis moksline literatūra, yra pristatoma organizacijų samprata. Antroje tiriamojoje darbo dalyje yra aprašoma Kauno rajono bendruomenių kaita, kuri tenkina gyventojų poreikius, gerinant socialinius santykius bendruomenėje. Darbo pabaigoje pateikiama pirmoje dalyje nagrinėtos organizacijų veiklos gerinimo santykių išvados ir pasiūlymai, literatūros sąrašas ( 73 šaltiniai) bei priedai. Darbo iliustravimui naudojami 31 paveikslas, 18 lentelių ir 5 priedai. Darbo apimtis – 76 puslapiai, lietuviu kalba. Raktiniai žodžiai: organizacija, vyriausybinė ir nevyriausybinė organizacija, valstybė, vyriausybė, savivaldybė, administracija, seniūnija, kultūros centras, bendruomenė, mokykla, organizacijų veikla, santykiai problemos. Darbo objektas – Organizacijų edukacinė, socialinė, kultūrinė ir informacinė veikla bendruomenėje. Darbo tikslas – Išanalizuoti įvairių rajono organizacijų veiklą, gerinant socialinius santykius bendruomenėje. Darbo tikslui pasiekti yra suformuluoti šie uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę literatūrą, susijusią su kaimo organizacijų tikslais ir nuostatomis. 2. Ištirti rajono gyventojų poreikius kaimo seniūnijoms. 3. Išsiaiškinti seniūnijos, mokyklos, kultūros centro ir bendruomenės tarybos edukacinę, socialinę ir informacinę veiklą. 4. Nustatyti seniūnijos darbuotojų motyvaciją, padedančią gerinti organizacijų edukacinę, socialinę, kultūrinę ir informacinę veiklą. Darbo metodai. Siekiant, kad darbas būtų atliktas kokybiškai bei iškelti tikslai įvykdyti ir norint geriau suprasti tiriamuosius reiškinius, būtina parinkti tinkamus užduočių atlikėjus. Pasirinkta Kokybinio tyrimo metodika: pusiau struktūrizuotas interviu, pagal mano sudarytą klausimyną, skirtas gyventojų poreikių ir organizacijų veiklos efektyvumo išsiaiškinimui. Kita Kiekybinio tyrimo apklausos metodika: profesinės veiklos motyvacijos tyrimo klausimynas. Šio tyrimo metodiką pasirinkau siekdama išsiaiškinti tiriamųjų organizacijų atstovų nuomonę, apie jų motyvaciją darbui, pateikiant anketas įstaigų darbuotojams ir atliekant jų analizę. Tyrimo rezultatai Kaime gyvenanti žmonių grupė sudaro tos vietovės bendruomenę, kuri yra savaip skirtinga, bet ir unikali savo gyventojais. Gyventojai kiekvienoje tirtoje seniūnijoje buvo skirtingi savo požiūriu į užduodamus klausimus, vieni labiau įtarūs, kiti - atviraširdžiai, todėl spręsti apie visą bendruomenę negalima pasikalbėjus tik su keliais tos vietos gyventojais. Kiekviena bendruomenė yra įtakojama aplinkos veiksnių ir pragyvenimo lygio. Mano tiriamieji buvo iš skirtingų seniūnijų, kurios skyrėsi savo geografine padėtimi, todėl ir gyventojai turi susidarę savitą požiūrį į atskiras organizacijas bei jų reikalingumą, o pagrindinės priežastys, kodėl kreipėsi į seniūnijas – pašalpų gavimas ir dokumentų tvarkymas bei neatidėliotina pagalba nelaimės atveju. Šią socialinę seniūnijų veiklą jie vertina išskirtinai teigiamai. Apklausti seniūnijos gyventojai geriausiai vertina seniūnijų bei mokyklų veiklą, labiausiai nepatenkinti bendruomenių tarybų bei kultūros centrų darbu. Nežiūrint kai kurių neįsigilinimo į andragogikos specifiką problemų, edukacinė organizacijų veikla vertinama vidutiniškai sąskaita gerai vykdomos informacinės veiklos ( pastaroji betarpiškai siejasi su edukacine švietėjiška veikla). Nei apklausti seniūnijų gyventojai, nei organizacijų vadovai ar atstovai net neužsimena apie žmogiškųjų santykių reikšmingumą bendruomeniniame gyvenime, todėl iškelta hipotezė – Bendruomenėse, kuriose dažnai organizuojami įvairūs renginiai, suteikiama įvairesnės formos informacinė bei švietėjiška pagalba bendruomenės nariams, pasižymi geresniais santykiais – nepasitvirtino. Nes visų seniūnijų organizacijų veikla orientuota arba į pavienes laisvalaikio praleidimo formas, arba į neatidėliotiną pagalbą. Nė viena seniūnija nesistengia visas organizacijas mobilizuoti santykių, ypač su atskirties žmonėmis, gerinimui ir būtent tokių žmonių gyvenimo, tame tarpe, mokymo leisti laisvalaikį keitimui. Visų. Organizacijų nariai būtų labiau motyvuoti darbui jei turėtų daugiau mokymų, saviraiškos galimybių bei patirtų tiesioginio vadovo gilinimąsi į jų poreikius, bei jaustu pasitenkinimą darbu.
Master Thesis analyses activity opportunities of organizations in three neighbourhoods of Kaunas district. Work structure. The work consists of introduction, two main parts and conclusions, where the formulated objectives are consistently answered. The First part consists of two sections, where presentation of organization conception is based on scientific literature. In the second part of work the change of Kaunas district communities is described, which satisfies needs of citizens in improving social relations. Conclusions, suggestions, annexes and list of 73 used references are given at the end of work. In order to illustrate the work, 31 figures, 18 tables and 5 appendixes are used. The size of Master Thesis is 76 pages, in the Lithuanian language. Key words: organization, governmental and non-governmental organization, country, government, municipality, administration, neighbourhood, centre of culture, community, school, organizations activities, relations, problems. Work object – Educational, social, cultural and informative activities of Organizations in in the community. The aim of work is to analyse activities of various organizations in improving social relations. Objectives to reach the aim of work: 1. To analyse the scientific literature related to objectives and provisions of the rural organizations. 2. To analyse the needs of the district people from rural neighbourhood organizations. 3. To examine educational, social and informative activities of neighbourhood, schools, cultural centre and community council. 4. To establish motivation of neighbourhood employees that helps to improve educational, social, cultural and informative activities of organizations. Work methods. In order to perform work with quality, to accomplish goals and to have a better understanding, it is necessary to choose suitable performers of the tasks. The following quality analysis method is chosen: half structured interview with questionnaire is used to survey neighbourhood habitants and institutions leaders in order to understand the questions of concern. This method gives a chance to understand problems, opinions and attitude to problem aspects. Other survey method of quality analysis: occupational activity motivation questionnaire, for the needs of the residents and organizations operating efficiency clarification. This method enables to find out the opinion of participants about their motivation to work, by giving the questionnaires to institutions workers and analysing them. Research results. People who live in rural area are that area community, which is different, but also a unique by its residents. In each examined neighbourhood residents are different in their approach to the questions, some are suspicious, others - opened, therefore, all the community can not be summarised by interviewed only several members of local population. Each community is affected by environmental factors and the standard of living. Neighbourhoods are differed in their geographical position, that‘s why residents have formed their own approach to individual organizations and their management, and the main reasons why the people address to neighbourhood - receiving benefits and document management, relief of emergency disaster. The social activities of neighborhoods are the exceptionally positive. The interviewed residents best assess subdistricts and schools proceeding, and are most dissatisfied with the community counsil and cultural centres. Despite some specific problems of andragogy, educational activity of organizations is assessed as average at the expense of a well-conducted information activities (the latter is directly related to the educational activities). Neither interviewed people nor organization leaders, agents do not mention about significance of human relations in community life. So hypothesis“Community, in which various events are organized and where are various forms of informative help to people, shows better relationships”- is not confirmed. All activities of neighbourhood organizations are orientated to individual leisure activities, or the emergency assistance. None of the neighbourhoods tries to mobilise their organizations, particularly with the exclusion people, in order to try to teach these people to change their habit of leisure spending. All employees would be more motivated to work if they had more training, self-expression opportunities, and if they felt leaders’ interest in their needs, and felt work satisfaction.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/114276
Affiliation(s): Žemės ūkio akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

5
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

5
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.