| Abstract: | Magistro darbe tiriami Nbl augavietės paprastosios pušies bandomieji želdiniai, jų kiekybinių ir kokybinių rodiklių priklausomybė nuo skirtingo pradinio sodinukų išdėstymo. Darbo objektas – bandomieji paprastosios pušies želdiniai, įveisti 1996 m. Kazlų Rūdos mokomojoje miškų urėdijoje Bagotosios girininkijoje 26 kv. 26 skl., Nbl augavietėje 8,9 ha plote. Darbo tikslas – nustatyti optimalią pušies želdinių pradinio išdėstymo schemą ūkiniams miškams. Darbo metodai – visų parodomojo – demonstracinio objekto variantų želdiniai įvertinti, nustatant svarbiausius jų augimą rodančius, dendrometrinius rodiklius (vidutinį aukštį, skersmenį, tūrį 1 ha) ir būklę. Vertinimui naudotas eilių metodas. Matavimui parinktos eilės išsidėsčiusios labiausiai tipinėse barelio – sklypo vietose su mažiausiais galimais atsitiktiniais pažeidimais. Vidutinio želdinių skersmens nustatymui matuoti ne mažiau kaip 200-300 medelių. Skersmuo matuotas 1,3 m aukštyje, žerglėmis, dviem statmenomis ŠP ir RV kryptimis. Vidutinis želdinių aukštis nustatytas matuojant dviejų modelinių medžių aukščius kiekviename želdinių storumo laipsnio. Sudarytas medžio aukščio priklausomybės nuo skersmens grafikas, iš kurio barelyje nustatytas vidutinis pagal skersmenį medžių aukštis. Darbo uždaviniai. Nustatyti skirtingo išdėstymo bandomųjų želdinių dendrometrinius rodiklius. Nustatyti skirtingo išdėstymo želdinių būklę. Pateikti optimalaus pradinio želdinių išdėstymo siūlymai ūkiniams miškams pagal 16 metų amžiaus želdinių vertinimo rezultatus. Darbo rezultatai. Didžiausias vidutinis skersmuo (6,75 cm) tarp variantų vidurkių nustatytas prie sodinukų išdėstymo artimo reguliariam, 1,50 x 1,11 (4 variantas). Iš visų variantų ir visų pakartojimų šiame variante 4c sklype (barelyje) nustatytas didžiausias vidutinis skersmuo (7,55 cm). Didžiausias pušaičių vidutinis aukštis (5,2 m) nustatytas esant sodinukų išdėstymui 3,00 x 0,56 m (1 variantas, kur eilės išdėstytos pietų – šiaurės kryptimi). Labai panašūs aukščiai nustatyti ir tokio paties išdėstymo ( 0,56 x 3,00 m.) 9 variante, bet eilės išdėstytos statmenai 1 varianto eilėms (eilės išdėstytos vakarų – rytų kryptimi). Nustatytas didžiausias tūrio prieaugis (90,3 m3/ha) esant sodinukų išdėstymui 3,00 x 0,56 m (1 variantas) ir 1,50 x 1,11 m (4 variantas). Visų variantų ir jų pakartojimų medienos tūris svyruoja nuo 30,4 iki 90,3 m3/ha (2 lent.). Kai atmetame variantus, kurie yra kraštutiniai, nuo visų kitų variantų besiskiriantys savo rodikliais, tūris svyruoja nuo 34,8 iki 61,2 m3/ha. Apibendrinus vidutiniai tūriai svyruoja nuo 34,9 iki 53,4 m3/ha. Taip pat nustatytas ir išlikusių medžių skaičius kiekvieno varianto ir jo pakartojimo bareliuose. Apskritai vertinimai rodo, kad šiame želdinių amžiuje variantai nepasižymi ženkliais dendrometrinių rodiklių skirtumais. Bareliams, kuriuose aiškiai matomi skirtumai, įtakos galėjo turėti vietomis buvusi gausi žolinė augmenija (smiltyninis lendrūnas ir šilinis viržis). Nustatyta, kad visų želdinių sanitarinė būklė gera, tiek pagal galimus vabzdžių pakenkimus, tiek ir pagal žvėrių pakenkimus. Rastos tik pavienės dviviršūnės pušaitės, kurios galimai buvo pažeistos žvėrių.
The final thesis makes researches how the experimental plantation of Scots pine quantitative and qualitative indicators depends from arrangement of the seedlings. Object of study – experimental plantation of Scots pine in Nbl habitat, in Kazlu Ruda training forest enterprice. The objective of study – was to define the optimum Scots pine plantation arrangement of the seedlings at a fixed plot size. Methods of study. The experiment was laid out in large squares. In each square a special test combination was used for the positioning of seedlings at a variable distanse in rows within was at fixed plantation density (6000 seedlings per ha). This variable positioning altered the shape of the plots which affects its exposure to the sun (north-south and west-east directions). The rows were positioned towards the north. For all the Scots pine plantation trees was determined the most important dendrometrical rates ( average height, diameter, volume). There was assessment method used to queue. The average of plantation was measured at least 200-300 trees, with calipers, in north-south and west-east directions. Average heights determined by measururing the two sample trees from each thickness degree. Task of study. Set the Scots pine dendrometrical rates. Set the experimental plantation trees condition. Present the optimum Scots pine plantation arrangement of the seedlings for commercial forests. Results of study. As regards seedling positioning at fixed plantation density, the highest survival was in the plots where seedlings were spaced at spaced at 3 m distance in north-south direction and at 0,56 m dintance in east-west direction. There were set that sanitary conditions was good, but in some variant was found herb plots. |
