| Abstract: | Magistro darbe vertinami introdukuotų pušų rūšių Kuršių nerijos nacionaliniame parke būklė ir statusas, pažeidimų priežastys, dendrometriniai rodikliai, estetiškumas. Darbo objektas –Kuršių nerijos nacionalinio parko kalninės, juodosios, Bankso ir paprastosios pušų sklypai, kurie įveisti 1896 m. – 1962 m. Juodkrantės (kv.38 skl.29, 39; kv.39 skl.6, 12) ir Smiltynės (Kv.36 skl. 14,16) girininkijose. Darbo tikslas – įvertinti introdukuotų pušų rūšių želdinių būklę ir statusą Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Darbo metodai –instrumentinis denrometrinių rodiklių nustatymas, vizualinis medžių įvertinimas, literatūros šaltinių ir dokumentų analizė Darbo rezultatai. 2010 metai medynams nustatyti šie dendrometriniai rodikliai: kalninė pušis Dvid=7.7cm, Dmax=19.5cm, Hvid=6.2m, Hmax=7.5m, tankumas 6000 vnt/ha; Bankso bušis Dvid=10,1cm, Dmax=18cm, Hvid=9.2m, Hmax=12,5m, tankumas 3500 vnt/ha; juodoji pušis Dvid=23,2cm, Dmax=40cm, Hvid=15,1m, Hmax=17,5m, tankumas 931 vnt/ha. Sąlyginai sveiki individai kalninės pušies medynuose nerijos palvėje, sudaro 45%, įvairiu laipsniu pažeisti – 27,92%, o sausuoliai ir virtėliai – 27,08% , Bankso pušies medynus Didžiojo kopagūbrio viršuje, sudaro - sveiki 48,57%, įvairiu laipsniu pažeisti – 45,71%, o sausuoliai ir virtėliai – 5,72% , juodosios pušies medynuose Didžiojo kopagūbrio rytiniame šlaite - sveiki 42,96%, įvairiu laipsniu pažeisti – 50,38%, o sausuoliai ir virtėliai – 6,66% . Visų tirtų introdukuotų pušų rūšių želdinių sanitarinė – higieninė kokybės klasė yra trečia. 2 estetinės kokybės klasę iš introdukuotų pušų rūšių atitinka tik juodosios pušies sklypas rytiniame Didžiojo kopagūbrio šlaite. Taip pat 2 klasę atitinka visi ištirti paprastosios pušies sklypai. Vidutinis svertinis sanitarinės būklės indeksas (I) kalninės pušies medynuose – 2,6. Bankso pušynuose – 1,95 ir juodosios pušies medynuose – 1,99. Introdukuotų pušų rūšys sudaro apie 26% viso mišku apaugusio ploto. Pagal brandumo grupes introdukuotos pušų rūšys pasiskirstę taip: jaunuolynai - 23,0%, pusamžiai – 24,6%, bręstantys – 33,6% ir brandūs bei perbrendę – 18,7%.
Master’s work evaluates the invasive pine species in Curonian spit national park, its state and status, causes of damages, tree measurement indicators, aesthetic state. Job object – Curonian spit national park plots of mountain, black and Banks pines, planted 1896 – 1962 in Juodkrante (kv.38 plot.29, 39; kv.39 plot 6, 12), Smiltyne (Kv.36 plot. 14,16) forestries. The aim of the study – to evaluate invasive pine species state and status in Curonian spit national park. Working methods – instrumental tree measurement indicators, visual status evaluation, analyzes of literature and document. Study results – 2010 invasive species the following tree measurement indicators: mountain pine Dvid=7.7cm, Dmax=19.5cm, Hvid=6.2m, Hmax=7.5m, density 6000 units/ha; Banks pine Dvid=10,1cm, Dmax=18cm, Hvid=9.2m, Hmax=12,5m, density 3500 units/ha; black pine Dvid=23,2cm, Dmax=40cm, Hvid=15,1m, Hmax=17,5m, density 931 units/ha. Conditionally healthy individuals in trees of mountain pine that are located in spit palve are 45 %, damaged in different degree – 27,92 %, deadwoods – 27,08 %. Banks pine trees on the top of Huge Dune Ridge : healthy – 48,57%, damaged in different degree - 45,71%, deadwoods - 5,72%. Black pine trees: on the east side of Huge Dune Ridge: healthy 42,96%, damaged in different degree – 50,38%, deadwoods – 6,66 %. Sanitary – higienic state of all evaluated invasive pine species is 3. The second class of aesthetic quality corresponds only Black pine stands on the east on Huge Dune Ridge. Also the second class corresponds to all evaluated stands of simple pine. Average sanitary stock index in mountain pine stands – 2,6, in Banks pine stands – 1,95, in Black pine stand – 1,99. Invasive pine species makes approx. 26 % of all the territory planted by forest. According to ripeness groups invasive pine species spreads in this way: young forest – 23,0 %, semi aged – 24,6 %, mature – 33,6 %, superannuated – 18,7 %. |
