Bioskaidžių atliekų kompostų įtaka cheminių elementų pokyčiams keturlaukės sėjomainos dirvožemyje ir augaluose

Abstract

Darbo tikslas – ištirti galvijų mėšlo, žaliųjų atliekų, biodujų gamybos atliekų ir nuotekų dumblo kompostų kokybę, įtaką keturlaukės sėjomainos dirvožemio agrocheminėms savybėms ir augalų derlingumui. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti iš įvairių bioskaidžių atliekų pagamintų kompostų cheminę sudėtį. 2. Ištirti įvairių bioskaidžių atliekų kompostų įtaką dirvožemio organinės anglies, pHKCl rodiklių, mineralinio azoto, judriųjų fosforo ir kalio bei sunkiųjų metalų koncentracijų pokyčiams dirvožemyje. 3. Nustatyti įvairių bioskaidžių atliekų kompostų įterptų atskirai ir su mineralinėmis trąšomis įtaką sėjomainos augalams: žieminiams kviečiams, vasariniams miežiams, bulvėms ir vasariniams rapsams. 25 4. Nustatyti įvairių bioskaidžių atliekų kompostų įtaką azoto, fosforo ir kalio balansui sėjomainoje. Ginamieji disertacijos teiginiai: 1. Iš įvairių bioskaidžių atliekų pagaminti kompostai skiriasi organinės medžiagos kiekiu ir chemine sudėtimi. Biodujų gamybos atliekų ir galvijų mėšlo kompostuose gausiau azoto, fosforo, o galvijų mėšlo – kalio. Daugiausiai sunkiųjų metalų (Cd, Ni, Pb, Zn, Cu ir Mn) turi nuotekų dumblo kompostai. 2. Kompostai gerina dirvožemio savybes: padidėja organinės anglies, pHKCl rodiklis, mineralinio azoto, judriųjų fosforo ir kalio koncentracijos. Sunkiųjų metalų koncentracijas dirvožemyje labiau didina nuotekų dumblo ir žaliųjų atliekų kompostai. 3. Sėjomainos augalų tręšimas kompostais su mineralinės trąšomis, labiau didina jų derlingumą negu vien kompostais. Didesnė kompostų įtaka yra vasariniams miežiams ir bulvėms. 4. Keturlaukėje sėjomainoje, vidutinis metinis azoto balansas yra artimas nuliui, fosforo – teigiamas, o kalio – įterpus galvijų mėšlo komposto – teigiamas, o žaliųjų atliekų, biodujų gamybos atliekų ir nuotekų dumblo kompostų – neigiamas, tręšiant kompostais su mineralinėmis trąšomis azoto, fosforo ir kalio balansai – teigiami. Mokslinio darbo naujumas. Tyrimus vykdant agroekosistemoje, natūraliomis klimato ir dirvožemio sąlygomis, detaliai išanalizuota kompostų įtaka keturlaukės sėjomainos dirvožemio cheminėms savybėms bei augalų derlingumui. Gauti tyrimų duomenys parodė, kad iš skirtingų bioskaidžių atliekų pagaminti kompostai skiriasi organinės medžiagos kiekiu, chemine sudėtimi, todėl jie nevienodai veikia maisto medžiagų kiekį ir sunkiųjų metalų koncentracijų pokyčius dirvožemyje bei augalų derlingumą ir kokybę.