Apleistų žemių panaudojimo galimybės taikant daugiakriterinę analizę (Raseinių rajono, Sujainių kadastro vietovės pavyzdžiu)

Abstract

Remiantis įvairių autorių nuomone, populiariausios veiklos tinkamam apleistų plotų panaudojimui yra žemės arba miškų ūkis, tad būtent jos ir buvo pasirinktos atliekant daugiakriterinę analizę. Siekiant nustatyti racionalias apleistų žemių panaudojimo galimybes buvo atlikta konkrečių 36 apleistų žemės plotų analizė įvertinant 11 apsibrėžtų kriterijų, kurie turi įtakos apleistų žemių panaudojimo veikloms. Nustatyta, jog didžioji dalis apleistų žemių – 10,58 ha (24 apleisti žemės plotai) yra tinkami miškui įveisti, o likusieji, kurie sudaro 9,25 ha ploto – žemės ūkio veiklai atgaivinti. Atlikus ekspertinę apklausą, išsiaiškinta, kad pagrindinės apleistų plotų kitimo priežastys Sujainių kadastro vietovėje 2013 – 2016 m. (I ktv.) laikotarpyje buvo: apleisti plotai buvo įtraukti į miškų kadastrą; apleisti plotai nebesudaro identifikuojamo ploto (0,10 ha); žmogiškosios klaidos.

According to opinions of various authors, the most popular ways to use abandoned lands are farming and forestry. Precisely these methods were chosen while doing multi-critical analysis. 36 abandoned lands were analysed regarding the 11 chosen criterions which influence the ways of usage of abandoned lands. This was done to determine the most rational ways abandoned lands could be used. It was identified that most of the abandoned lands (10,58 hectares, 24 abandoned lands) are suitable for forestry. The rest of the lands (9,25 hectares) can be used for farming. After doing an expert survey, it was determined that the main reasons for changes in the Raseiniai cadastrial district from 2013 to 2016 (I quarter) were: the chosen abandoned lands were included in forest cadastre, the chosen abandoned lands do not match the identified area and the errors made by humans.