Paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) brandžių medynų sandaros ir našumo tyrimai V. Į. Šakių miškų urėdijos miškuose

Magistro darbe tiriama paprastosios pušies brandžių medynų sandara ir našumas V. Į. Šakių miškų urėdijos miško masyvuose. Darbo objektas – brandūs gryni ir mišrūs pušynai, kuriuose atrėžtos plynojo kirtimo grynų ir mišrių pušynų biržės Šakių miškų urėdijoje. Darbo tikslas - ištirti brandžių pušynų sandarą ir našumą Šakių miškų urėdijoje, įvertinti Šakių rajono aplinką, klimatą ir miško augavietes bei kitus veiksnius, darančius įtaką miško augimui. Darbo metodai – ištisinio medžių matavimo metodas, rėžiant biržes pagal Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisykles (Dėl biržių atrėžimo ir įvertinimo ... taisyklių patvirtinimo, 2004). Atlikta statistinė duomenų analizė. Išmatuoti 32079 medžiai (127,6 ha. brandžių pušynų). Darbo rezultatai. Pušies medžių skaičiaus pasiskirstymas pagal skersmenis, medienos tūrio pasiskirstymas pagal skersmenis atitinka normalųjį skirstinį. Padarinių ir malkinių pušies medžių bei medienos tūrio skirstiniai taip pat atitinka normaliuosius skirstinius. 63 % analizuotų pušynų – sudėtiniai, o jų antrame arde vyrauja eglė. 77 % tiriamų medynų – grynieji. Mišriuose pušynuose dažniausiai rūšinę sudėtį papildo eglė, beržas ir juodalksnis. Šakių miškų urėdijoje pušynai auga dviejose pagrindinėse augavietėse – Nbl ir Lbl. Daugiausia - II boniteto pušynų, augančių Lbl augavietėse. Skirtingos rūšinės sudėties medynuose, skirtingo boniteto, skalsumo medynuose tendencija išlieka ta pati – vidutinis pušies medžio stiebo tūris didesnis nei vidutinis kitų medžių stiebų tūris visame mišriame medyne. Tiesinės regresijos priklausomybės tarp vidutinio paprastosios pušies medžio stiebo tūrio ar vidutinio stiebo tūrio medyne nuo medynų skalsumo nėra (P>0,05). Egzistuoja vidutinio stiprumo tiesinė priklausomybė tarp vidutinio pušies stiebo tūrio bei vidutinio stiebo tūrio medyne ir medyno tankumo (P<0,05). 90 % analizuojamų grynų ir mišrių pušynų pagal pušies miško elementą yra 1 prekingumo klasės. Lbl augavietėse pušynų prekingumas didesnis nei Nbl augavietėse.

Aim of the research: to investigate pine stands structure and yield in Šakiai Forest Enterprise, evaluate impact of environment, climate, site conditions and others factors which is important to forest growth. Objectives of the research: 1. To evaluate structure patterns of mature pine stands. 2. To compare similarities and differences of pine stands in main sites. 3. To compare productivity rates of mature pine stands. 4. To evaluate stand density, stand stocking level impact for mean steam volume. Research methods: method of all trees measurement. Statistical data analysis. 32079 trees measured (127,6 ha of mature pine stands). Research results: o Part One presents situation of pine stands in Lithuania, various research of pine growth results. o Par Two focuses on methods of research. o Part Three identifies results of investigation which were done in Šakiai Forest Enterprise. Most of pine stands in Šakiai Forest Enterprise grow in Nbl and Lbl sites. Most of pine stands are II bonitet and grow in Lbl sites. In all different species composition stands, different bonitet stands and different stocking level stands tendency is the same – mean pine steam volume is bigger than mean steam volume in the stand. In all stands pine industrial roundwood consist 88 % of all pine wood.