Šušvės upės hidrologinių pokyčių įvertinimas

Abstract

Užtvankų statyba upėse neigiamai veikia ekosistemas, kadangi sudaromos kliūtys vertingiausių žuvų migracijai, tvenkiniuose pradeda kauptis nešmenys ir šiukšlės, dėl ko pablogėja vandens kokybė, sunaikinamos retų augalų ir gyvūnų rūšių buveinės, pakinta natūralus upės hidrologinis režimas ir kt. Siekiant išsiaiškinti pastarojo veiksnio pokyčių mastą, šiame darbe buvo panaudota statistinė programa Indicators of Hydrologic Alteration (IHA). Baigiamajame darbe analizuojamas Angirių užtvankos poveikis Šušvės upės hidrologiniam režimui. Darbui atlikti panaudoti 1940-2010 metų kiekvienos paros debitų duomenys. Objektyvesniam įvertinimui minėti duomenys analizuojami kaip du atskiri laikotarpiai – prieš Šušvės upės užtvenkimą (1940-1979) ir po jo (1981-2010). IHA programa apskaičiuoja 67 veiksnius, kurie skirstomi į dvi klases – 33 IHA parametrus ir 34 Aplinkosauginio debito komponentus. Gauti rezultatai parodė, kad po Angirių užtvankos įrengimo IHA parametrų grupėje pasireiškė tokie pokyčiai: vandeningiausio mėnesio (balandžio) debitas sumažėjo 31 %; sumažėjo 1-os, 3-jų, 7-nių ir 30-ies parų maksimalūs debitai; minimalaus debito įvykio data pavėlyvėjo 21 diena; sumažėjo žemų ir aukštų pulsacijų trukmė bei žemų pulsacijų dažnis, tačiau aukštų pulsacijų dažnis padidėjo ir kt. Atlikus Aplinkosauginio debito komponentų analizę, esminiai skirtumai užfiksuoti mažų ir didelių potvynių grupėse, kuomet po Šušvės užtvenkimo dideli potvyniai nebepasireiškė, o mažų potvynių pasikartojimo tikimybė neviršijo 1 karto per metus.

The construction of dams in rivers negatively affects ecosystems by creating barriers to the most valuable fish migration, holding back sediment and debris in the reservoirs, therefore water quality deteriorates, destroying the habitats of rare species of plants and animals, changing the natural hydrological regime, etc. In order to determine the extent of the latter factor, the statistical program Indicators of Hydrologic Alteration (IHA) was used in this work. This final paper analyzes the impact of Angiriai dam to the Šušvė River hydrological regime. Daily flow data for the period 1940-2010 were used in this work. In order to provide a more objective assessment, the mentioned data are analyzed as two seperate periods – before the impoundment of the Šušvė River (1940-1979) and after it (1981-2010). IHA program calculates 67 factors which are subdivided into two groups – 33 IHA parameters and 34 Environmental Flow Components. The results showed that after the construction of Angiriai dam, such changes occurred in IHA parameters group as: the water conditions of April month decreased by 31%; 1-day, 3-days, 7-days and 30-days maximum flow decreased; the date of minimum flow occurred 21 days later; duration of high and low pulses and the frequency of low pulses decreased, but the frequency of high pulses increased, etc. The analysis of the Environmental Flow Components showed, that the essential differences were recorded in groups of the small and large floods, when, after the establishment of the Šušvė Reservoir, the large floods no longer took place and the probability of frequency of the small floods didn’t exceed 1 time per year.