Žemaitijos ir Aukštaitijos nacionalinių parkų paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) ir paprastosios eglės (Picea abies L. H. Karst.) augimo priklausomybės nuo klimatinių sąlygų ypatumai

Abstract

Magistro darbe nagrinėjama klimatinių rodiklių poveikis paprastosios pušies (Pinus sylvestris L.) ir paprastosios eglės (Picea abies L. H. Karst.) medžių augimui. Darbo objektas – Tyrimams atlikti pasirinkti du nacionaliniai parkai, kuriuose yra įkurtos kompleksinio monitoringo stotys. Žemaitijos kompleksinio monitoringo stotis yra šiaurinėje Lietuvos dalyje, o Aukštaitijos monitoringo stotis – rytinėje Lietuvos dalyje. Darbo metodai – Atsižvelgiant į metodines rekomendacijas (Stokes et al., 1996; Stravinskienė, 2009) medienos gręžiniai buvo paimti ir tiriami tokia tvarka: Eksperimentinės medžiagos rinkimas, gręžinių paruošimas metinėms rievėms, medžių metinių rievių matavimas. Meteorologiniai duomenys: Vidutiniai kritulių kiekio (mm) ir oro temperatūrų (°C) duomenys (1900–2010 m.) gauti iš Dūkšto (Aukštaitijos) ir Vėžaičių (Žemaitijos) meteorologinių stočių archyvų. Darbo rezultatai. Radialinio prieaugio mažėjimo tendencija būdinga abiems medžių rūšims, dėl amžiaus didėjimo. Aukštaitijoje eglės prieaugio mažėjimas didesnis nei pušies. Žemaitijoje - mažėjimas lygiagretus. Didesni kritulių kiekiai šaltuoju laikotarpiu buvo reikšmingesni paprastosios eglės medžių prieaugiui negu paprastosios pušies. Nustatytas sausrų neigiamas poveikis paprastosios eglės medžių prieaugiui. Kamienų skerspločio prieaugio analizė parodė, kad po 1979 metų ekstremalios žiemos, Aukštaitijoje eglių skerspločių prieaugis atsistatė ir stabilizavosi iškart, lyginant su pušų, kas reikštų ,kad eglės mažiau jautrios labai šaltoms žiemoms. Tiek Aukštaitijoje, tiek Žemaitijoje, 1940-2010 metų intervale, pastebimas abiejų rūšių skerspločių prieaugių didėjimas.

Climatic indicators on tree growht of Scots pine (Pinus sylvestris L.) and Norway spruce (Picea abies L. H. Karst.) was investigated in the work of master science. Object of the work – For research were selected two national parks, which has been set up complex monitoring stations. Zemaitijos complex monitoring station is in the northern part of Lithuania and Aukstaitijos monitoring station - the eastern part of Lithuania. Method of the work – In view of the methodological recommendations (Stokes et al., 1996; Stravinskiene, 2009), wood bores were taken and analyzed as follows: Experimental materials collection, bores preparation for anual rings, measurement of annual rings of trees. Meteorological data: Average precipitation (mm) and air temperature (° C) data (1900 to 2010 time) were obtained from Dukstas (Aukstaitijos) and Vezaiciai (Zemaitijos) weather station archives. The results of the work. Radial increment descending tendency is typical for both tree species due to age increases. In Aukstaitija spruce increment descending is higher than pines. Zemaitijoje – descending is paralell. Higher content of precipitation during the cold period was more significant increment of spruce trees than scots pine.Established negative effect of drought for spruce tree increment. Basal area stem increment analysis showed that after 1979 extreme winter, Aukstaitijoje spruce basal area increment restored and stabilized as soon as compared to pine, which would mean that spruce trees less susceptible to very cold winters. Both the Aukstaitijoje and Zemaitijoje, 1940-2010 year range observed in both types of basal area increment increase.