| Abstract: | Magistro darbe pateikti hibridinių drebulių ir tuopų hibridų medienos tankio ir kietumo dinamiškumo tyrimų rezultatai, siekiant nustatyti galimybę juos įtraukti kaip vieną iš atrankos kriterijų ekoregioninėse drebulių gerinimo programose medienos kokybės gerinimui kartu kartu su medienos kiekio didinimu. Darbo objektas – tuopų (sekcijos Aigeros ir Tacamahaca) hibridai, drebulių (sekcija Populus) hibridai, jų veislės ir eksperimentiniai klonai. Darbo tikslas ištirti skirtingų tuopų ir drebulių hibridų medienos savybes bandomuosiuose želdiniuose ir nustatyti jų tarpusavio ryšius. Tyrimo metodai: medienos kietumas nustatytas „Pilodyn 6J“ prietaisu pagal adatos smigimo gylį (mm). Adata smeigiama į stiebą 1,3 m aukštyje, pašalinus žievės lopinėlį. Smeigiama 6 niutonų jėga, adatos skersmuo – 2 mm. Matuota po 5-6 kiekvieno hibrido klono medžius. Medienos tankis nustatytas ,,Nemuno” slėnio medienos naudojimo, kokybės ir apdirbimo technologijų laboratorijoje. Tyrimui naudoti medienos gręžinėliai, kurių tankis buvo nustatytas „Lignostation“ prietaisu. Matuota po 5-6 kiekvieno hibrido klono gręžinėlius. Darbo rezultatai: mažiausias vidutinis medienos kietumas nustatytas Ts×Tr drebulės hibrido – 23,9 mm, o didžiausias Tr×A hibrido medienos 21,8 mm. Mažiausias vidutinis medienos kietumas nustatytas tuopos hibrido B×T 20,5 mm, o didžiausias D×N hibrido – 14,9 mm. Didžiausias vidutinis medienos tankis nustatytas hibridinės drebulės A×Tr hibrido – 434,42 kg/, o mažiausias Tr×A hibrido − 385,39 kg/m3. Didžiausias vidutinis medienos tankis nustatytas hibridinės tuopos M ×T hibrido – 464,50 kg/m3, o mažiausias B×T hibrido − 399,13 kg/m3. Įvertinus klimatinių rajonų įtaką hibridinių drebulių bei tuopų tankiui ir kietumui nustatyta, kad tarp drebulės hibridų reikšmingų skirtimų nerasta, o tuopų augančių Svėdasuose, ir kietumas ir tankis buvo didesnis nei augančių Žiegždriuose. Mažesniu kietumu pasižymėjo tik (D) hibridas. Reikšmingų koreliacinių ryšių tarp hibridų bei klonų medienos tankio, kietumo ir radialinio prieaugio nerasta. Nustatytas koreliacijas koeficientas (R2), svyravo nuo 0,0011 iki 0,1341. Silpna koreliacija nustatyta tik tarp visų hibridų kietumo ir radialinio prieaugio vidurkio – koreliacijos koeficientas 0,3264.
The final master‘s thesis presents the results of tree density and hardness dynamics tests of hybrid aspen and poplar hybrids, which should be presented in order to determine the possibility of their inclusion as one of the selection criteria in ecoregional improvement programs for improving the quality of wood together with the increase of wood amount. Subject of the research hybrids of poplar (sections Aigero and Tacamahaca), hybrids of aspen (section Populus), their breeds and experimental clones. Aim of the research to investigate the properties of different poplar and aspen hybrids in experimental plots and to determine their interrelationships. Methods of investigation: hardness of wood was determined by the Pilodyn 6J device according to the needle penetration depth (mm). The needle fits into the stem at a height of 1,3 m, removing the piece of bark. 6 Newtonian force is used to penetrate the needle in to the wood. The needle diameter is 2 mm. From 5 to 6 trees of every hybrid clone were tested. The density of wood was estimated in the laboratory of wood use, quality and processing technologies „Slėnis Nemunas“. From 5 to 6 cores of each hybrid clone were used to estimate the density, using the „Lignostation“ tool. Research results: the smallest average hardness of the wood was determined by the Ts×Tr aspen hybrid – 23,9 mm and the largest Tr×A hybrid wood – 21,8 mm. The minimum average hardness of the wood was determined for the poplar hybrid B×T – 20,5 mm, and the largest D×N hybrid – 14,9 mm. The highest average density of wood was determined for hybrid asterisks A×Tr hybrid – 434,4 kg/m3, and the lowest Tr×A hybrid – 385,3 kg/m3. The highest average density of wood was determined for hybrid poplar M×T hybrid 464,50 kg/m3 and the smallest B×T hybrid 399,13 kg/m3. After studying the influence of climatic conditions on hybrid poplar and aspen hybrids, it was found that there are no statistically significant differences between aspen hybrids, but the poplar hybrids grown in Svėdasai plantation had better results in tests of wood hardness and density than hybrids grown in Žiegždriai. Only (D) hybrid had lower wood hardness. No significant correlation between hybrids and clones wood density, hardness and annual radial growth was found. The estimated correlation coefficient (r) ranged from 0,093 to 0,134. A weak correlation was only found between wood hardness and annual growth of all hybrids − correlation coefficient − 0,314. |
