Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/112637
Type of publication: master thesis
Field of Science: Miškotyra / Forestry (A004)
Author(s): Balkus, Tomas
Title: Paprastojo uosio genetinė variacija jauname amžiuje
Other Title: Genetic variation of common ash in juvenile age
Extent: 45 p.
Date: 6-Jun-2007
Keywords: paprastasis uosis;eksperimentiniai želdiniai;populiacijos;šeimos;common ash;experimental plantations;populations;families
Abstract: Magistro darbe tiriama eksperimentiniuose želdiniuose įveistų paprastojo uosio adaptacinių požymių genetinė variacija. Darbo objektas - paprastojo uosio populiacijų pusiausibų palikuonių eksperimentiniai želdiniai. Darbo tikslas - ištirti paprastojo uosio adaptacinių požymių genetinę variaciją ir jos pasiskirstymą bei priklausomybę nuo ekologinių sąlygų juvenaliniame amžiuje. Darbo metodai – Trijuose specialaus dizaino palikuonių genetinio testavimo eksperimentiniuose želdiniuose įvertinta paprastojo uosio iš 140 palikuonių šeimų iš 10 Lietuvos populiacijų ir 180 šeimų iš 14 vakarų Europos populiacijų (27000 medelių) fenologija pagal pumpurų sprogimą ir medelių būklę balais nuo 1 iki 5. Surinkti duomenys apdoroti SAS statistinio paketo programomis ir ����vertinti svarbiausi genetiniai parametrai – genetinių veiksnių (populiacijų ir šeimų) įtaka, genetinė variacija, paveldėjimas, genotipo ir aplinkos sąveika, ekovalentingumas, ir kt. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus buvo nustatyti patikimi ir stipriai išreikšti tarppopuliaciniai genetiniai skirtumai pagal palikuonių adaptacinius požymius. Adaptacinių požymių adityvinės genetinės variacijos koeficientas buvo labai aukštas - skirtinguose želdiniuose siekė 30,3-36,8 %, kas rodo, kad genetiniai skirtumai tarp šeimų labai stipriai išreikšti. Didžiausia adaptacinio požymio - pumpurų sprogimo fenologijos adityvine genetine variacija, ir todėl – genetinės adaptacijos galimybėmis, pasižymėjo Šakių, Telšių, Pakruojo ir Kupiškio populiacijų palikuonys. Genetinės variacijos lygmuo buvo nevienodas skirtingomis ekologinėmsi sąlygomis įveistuose eksperimentiniuose želdiniuose. Populiacijų ir išbandymo sąlygų sąveika (G x E) buvo nestipri, kas rodo, kad populiacijų palikuonys gana nestipriai keičia savo rodiklius priklausomai nuo jų išbandymo geografinės vietovės aplinkos sąlygų - trys geriausios pagal palikuonių medelių būklę Lietuviškos populiacijos – Marijampolės, Ignalinos ir Kėdainių - skirtinguose eksperimentiniuose palikuonių želdiniuose visada išliko tarp geriausiųjų. Dalis šeimų pasižymėjo aukštu ekovalentingumu - buvo elologiškai labilios, tačiau didžioji dalis šeimų gana stabiliai išlaikė savo savybes nepriklausomai nuo išbandymų sąlygų.
This study aimed at evaluation of genetic variation of adaptive traits of common ash at juvenile age, its distribution and dependence upon ecological conditions. The study was performed in three progeny plantations on 140 open pollination families from 10 Lithuanian populations and 180 families from 14 West European populations. Data on bud flushing phenology, health condition and height growth was collected on 27000 trees and analyzed with Statistical procedures of SAS software, estimating main genetic parameters: influence of genetic factors (populations and families), additive genetic variation, heritability, genotype by environment interaction, ecovalency, etc. Statistical analysis revealed significant genetic differences among populations in adaptive traits of its progeny. Additive genetic variation of traits studied was very high, in different experimental plantations it reached from 30,3 to 36,8 %, thus indicating strongly expressed genetic differences among families. The highest genetic variation of most important adaptive trait, bud flushing phenology, and thus the highest adaptive capacity had progeny from Šakiai, Telsiai, Pakruojis and Kupiškis populations. The levels of genetic variation were not the same in different experimental progeny test plantations established in different environmental conditions. The genotype by environment interaction (G x E) was weak, thus indicating that changes of traits of populations’ progenies are rather small: three Lithuanian populations, Marijampolė, Ignalina and Kėdainiai were among the best in health status in all three experimental plantations. Portion of families were characterized by high ecovalency values, thus they were ecologically labile, while the most families were rather stabile and kept their features unchanged in all testing environments.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/112637
Affiliation(s): Žemės ūkio akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

3
checked on Mar 30, 2021

Download(s)

11
checked on Mar 31, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.