Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/112618
Type of publication: master thesis
Field of Science: Aplinkos inžinerija / Environmental engineering (T004)
Author(s): Venslavičiūtė, Ligita
Title: Kauno rajono buitinių atliekų sąvartyne susidarančio filtrato įtakos vandenų kokybei analizė
Other Title: Analysis of Influence to Water Quality Made by Filtrate of Landfills in Kaunas district
Extent: 63 p.
Date: 14-Jan-2009
Keywords: atliekos;filtratas;taršos sklaida;teršalai.;wastes;leachate;scater of pollution;pollutants.
Abstract: Sąvartynai – pasaulinė problema. Daugelyje Vakarų Europos šalių sąvartynų tyrimai atliekami jau ne vieną dešimtmetį, kai Lietuvoje juos pradėta tirti tiktai atkūrus nepriklausomybę, todėl duomenys apie sąvartynus nėra gausūs, tačiau Lietuvoje yra pakankama teisinė bazė atliekų tvarkymo srityje. Teisės aktais nurodyti reikalavimai sąvartynų įrengimui, eksploatacijai ir uždarymui. Analizei atlikti surinkta informacija apie buitinių atliekų sąvartyną, kuris yra Kauno rajone Lapių seniūnijoje. Gruntinio ir paviršinio upelių vandens cheminę sudėtį ir atskirų komponentų koncentraciją sąvartyno aplinkoje lemia filtrato ir pramoninių tirpalų patekimas į gruntą ir jų pernešimas požeminėmis tėkmėmis. Šiame darbe yra analizuojami 1994 – 2007 metų hidromonitoringo duomenys. Lapių sąvartynas daro didelę neigiamą žalą gruntiniam, požeminiam vandeniui, bei Marilės upeliui. Darbe analizuojami pagrindiniai vandens taršos rodikliai: BDS7, bendras azotas, bendras fosforas, chloridai, nitritai. Drenažu surenkama tik dalis filtrato, kita dalis infiltruojasi į gruntinius vandenis. Sąvartynuose susidarantis filtratas – viena aktualiausių su sąvartynais susijusių apsaugos problemų. Todėl šiame darbe atlikti Lapių sąvartyno pirmojo kaupimo lauko filtrato kiekio skaičiavimai, per metus susidaro 74645m3. Nustatyta, kad praėjus dešimčiai metų po sąvartyno uždengimo pirmojo kaupimo lauko filtrato kiekis sumažėtų iki 786 m3 per metus. Gruntinio vandens, kurį tiesiogiai veikia filtrato sklaida, cheminę sudėtį geriausiai apibūdina tyrimai iš (G13s) gręžinio. 2007 metais BDS7 koncentracija gruntiniame vandenyje viršija 32,6 karto, bendrojo azoto koncentracija - 31,5 karto leistinus aplinkosaugos reikalavimus nuotekoms į gamtinę aplinką išleisti. Marilės upelis tiesiogiai teršiamas pirmojo kaupimo lauko filtratu, taip pat įtakos turi tarša iš Trečiojo upelio. Dėl techninių kliūčių filtrato valymo įrenginiai jau nebeeksploatuojami penkerius metus, o iš sąvartos susidaręs filtratas vežamas į Kauno miesto nuotekų valyklą.
Landfills are a world wide problem. In most of Western European countries landfills have been investigated for many years, whereas in Lithuania the investigations of the landfills started only after restoring the Independence. That is why the facts about landfills are not numerous, but Lithuania has a rather good juristical base in the sphere of waste treatment.The acts/documents of law indicate the requirements for the dump equipment, maintenance and closing. In order to evaluate the situation, the information about the landfill of waste which is in Kaunas region, in Lapės, was collected. The chemical composition of the stream groundwater and surface-water and the concentration of separate components in the surroundings of the landfill are conditioned by leachate and industrial leach which gets/falls into the ground and is carried with the help of underwater. The data of hidromonitoring of the year 1994 – 2007 are analysed in this paper. The landfill of Lapės pollute the groundwater and the Marilės stream. The main indicators of the water pollution are analysed in the paper biochemical oxygen demand, total nitrogen, total phosphorus, chlorides, nitrites. Drainage collects only one part of the leachate, and the other part is infiltrated into groundwater. The leachate which is formed in the landfill is one of the most relevant and connected with landfills environmental problems. That is why the calculations of the leachate amount in the first storage field of Lapės landfill show that the amount of it in one year is 74645 m3. It is estimated that in ten years‘ time after covering the landfill, the amount of the leachate in the first storage field would decrease to 786 m3 a year. The chemical composition of the ground water, which is directly affected by the scater of the leachate, is best described by the investigation from the bore (G13s). In 2007 the concentration of biocchemical oxygen demand in the groundwater exceeds 32,6 times, total nitrogen concentration – 31,5 times allowable by the environmental requirements for draining outflow into the nature. Marilės stream is directly polluted by the leachate of the first storage field. „The Third Stream“ has influence too. The equipment of cleaning the leachate has not been exploited for five years already because of technical problems and the leachate which is formed in the landfill is transported to the Kaunas wastewater plant.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/112618
Affiliation(s): Žemės ūkio akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.