Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/112443
Type of publication: master thesis
Field of Science: Agronomija / Agronomy (A001)
Author(s): Kriaučiūnas, Modestas
Title: Vasarinių rapsų pasėlių produktyvumo optimizavimas naudojant skystas biologines trąšas "Raskila"
Other Title: The optimization of spring rape crop with biological fertilizes "Raskila"
Extent: 43 p.
Date: 20-Apr-2016
Keywords: vasariniai rapsai;biologinės trąšos;sėklų kokybė;derlingumas;pelningumas;spring rape;biological fertilizers;crop quality;yield;profit
Abstract: Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami biologinių trąšų „Raskila“ panaudojimo vasarinių rapsų lauko eksperimente rezultatai. Eksperimento vietoje dirvožemis – giliai glėjiškas karbonatingas išplautžemis, pagal granuliometrinę sudėtį lengvas priemolis (Bathihypogleyi-Calc(ar)ic Luvisol). Lauko eksperimentas atliktas pagal schemą: 1) kontrolė (F) – foninis tręšimas NPK; 2) F + Raskila 2 l ha-1 purkšta 1 kartą; 3) F + Raskila 2 l ha-1 purkšta 2 kartus; 4) F + Raskila 2 l ha-1 purkšta 3 kartus; 5) F + Raskila 3 l ha-1 purkšta 1 kartą; 6) F + Raskila 3 l ha-1 purkšta 2 kartus; 7) F + Raskila 3 l ha-1 purkšta 3 kartus. Pirmą kartą rapsai purkšti lapų vystimosi tarpsnyje 13-14 BBCH; antrą kartą – stiebo augimo tarpsnyje 33-34 BBCH; trečią kartą – butonizacijos tarpsnyje 52-53 BBCH. Darbo objektas: vasarinių rapsų pasėliai, papildomai tręšti biologinėmis trąšomis „Raskila“. Darbo metodai: Tirtomis biologinėmis trąšomis vasarinių rapsų laukeliai pagal schemą apipurkšti nugariniu purkštuvu. Rapsų sėklų kokybiniai rodikliai nustatyti: žalieji riebalai – Soksleto, žalieji proteinai – Kjeldalio, žalioji ląsteliena – Genebergo – Štomano, žalieji pelenai – sudeginant mufelyje. Rezultatai: Tyrimo metu nustatyta, kad patikimai didžiausias vasarinių rapsų sėklų derlius gautas augalus apipurškus biologinių trąšų „Raskila” (3 l ha-1) tirpalu tris kartus. Gautas 3,63 t ha-1 sėklų derlius, t. y. 27,37 proc. patikimai didesnis, lyginant su kontroliniu variantu, kur biologinės trąšos nenaudotos. Biologinių trąšų „Raskila“ naudojimas 3 l ha-1 norma 2 ir 3 kartus turėjo esminės įtakos rapsų sėklų kokybiniams rodikliams: žaliųjų proteinų nustatyta atitinkamai – 0,30 ir 0,34 proc., žaliųjų riebalų 1,38 ir 1,42 proc., žaliosios ląstelienos 2,82 ir 3,05 proc. ir sausųjų medžiagų 1,25 ir 1,32 proc. patikimai daugiau, lyginant su kontrole, kur biologinės trąšos nebuvo naudotos. Gliukozinolatų kiekius vasarinių rapsų sėklose patikimai (1,27–2,63 μmol g-1) mažino ir 2 l ha-1, ir 3 l ha-1 biologinių trąšų „Raskila“ normos, nepriklausomai nuo purškimo kartų. Nustatyta, kad išleidus 1 eurą vasarinių rapsų derliaus priedui užauginti ir realizuoti, gautas pelnas svyravo nuo 4,75 iki 6,58 eurų – daugiausiai papildomo bendrojo pelno gauta patręšus „Raskila“ 3 l ha-1 vieną kartą.
The master work presents the results of spring rape yield and quality research in plots fertilized with different norms biological fertilizers ‘Raskila’. Object of the work – spring rape fertilized with biological fertilizers ‘Raskila’. Method of the work: Rapeseed qualitative indicators was evaluated by the following methods: the green fat – Soxhlet, the crude protein – Kjeldahl, the crude fiber – Geneberg-Stoman, the green ash – burning muffle furnace. Field experiments were conducted on a Bathihypogleyi-Calc(ar)ic Luvisol at the Experimental Station of the Aleksandras Stulginskis University in 2014. Treatment of investigations: 1) Contol (F) – background NPK fertilization; 2) F + Raskila 2 l ha-1 sprayed 1 time; 3) F + Raskila 2 l ha-1 sprayed 2 times; 4) F + Raskila 2 l ha-1 sprayed 3 times; 5) F + Raskila 3 l ha-1 sprayed 1 time; 6) F + Raskila 3 l ha-1 sprayed 2 times; 7) F + Raskila 3 l ha-1 sprayed 3 times. The reliably largest spring rapeseed yield has been obtained when the plants sprayed with biological fertilizers Raskila (3 l ha-1) three times. In this fertilization variant has been obtained 3.63 t ha-1 rapeseed yield – 27.37 per cent. significantly higher compared with the control treatment. The results of work. Fertilization of rape crop, in comparison with crop without fertilization, increased the percentage of crude fats, crude proteins, crude fiber and dry matter. The biological fertilizers Raskila (3 l ha-1 norm – sprayed 2 and 3 times) had a material impact on rapeseed qualitative indicators: crude proteins established – 0.30 and 0.34 per cent., crude fats – respectively 1.38 and 1.42 per cent., crude fiber – respectively 2.82 and 3.05 per cent., dry matter – 1.25 and 1.32 per cent more than control. The biological fertilizers Raskila significantly decreased the amount of glucosinolates in rapeseed. The release of a 1 euro for spring rape fertilization received a profit 4,75 to 6,58 euro. The highest supplementary gross profit received from rape fertilization once with „Raskila“ 3 liters per hektare.
Internet: https://hdl.handle.net/20.500.12259/112443
Affiliation(s): Žemės ūkio akademija
Vytauto Didžiojo universitetas
Appears in Collections:VDU, ASU ir LEU iki / until 2018

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

6
checked on May 1, 2021

Download(s)

9
checked on May 1, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.