Vasarinių rapsų pasėlių produktyvumo optimizavimas naudojant skystas biologines trąšas "Raskila"

Abstract

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami biologinių trąšų „Raskila“ panaudojimo vasarinių rapsų lauko eksperimente rezultatai. Eksperimento vietoje dirvožemis – giliai glėjiškas karbonatingas išplautžemis, pagal granuliometrinę sudėtį lengvas priemolis (Bathihypogleyi-Calc(ar)ic Luvisol). Lauko eksperimentas atliktas pagal schemą: 1) kontrolė (F) – foninis tręšimas NPK; 2) F + Raskila 2 l ha-1 purkšta 1 kartą; 3) F + Raskila 2 l ha-1 purkšta 2 kartus; 4) F + Raskila 2 l ha-1 purkšta 3 kartus; 5) F + Raskila 3 l ha-1 purkšta 1 kartą; 6) F + Raskila 3 l ha-1 purkšta 2 kartus; 7) F + Raskila 3 l ha-1 purkšta 3 kartus. Pirmą kartą rapsai purkšti lapų vystimosi tarpsnyje 13-14 BBCH; antrą kartą – stiebo augimo tarpsnyje 33-34 BBCH; trečią kartą – butonizacijos tarpsnyje 52-53 BBCH. Darbo objektas: vasarinių rapsų pasėliai, papildomai tręšti biologinėmis trąšomis „Raskila“. Darbo metodai: Tirtomis biologinėmis trąšomis vasarinių rapsų laukeliai pagal schemą apipurkšti nugariniu purkštuvu. Rapsų sėklų kokybiniai rodikliai nustatyti: žalieji riebalai – Soksleto, žalieji proteinai – Kjeldalio, žalioji ląsteliena – Genebergo – Štomano, žalieji pelenai – sudeginant mufelyje. Rezultatai: Tyrimo metu nustatyta, kad patikimai didžiausias vasarinių rapsų sėklų derlius gautas augalus apipurškus biologinių trąšų „Raskila” (3 l ha-1) tirpalu tris kartus. Gautas 3,63 t ha-1 sėklų derlius, t. y. 27,37 proc. patikimai didesnis, lyginant su kontroliniu variantu, kur biologinės trąšos nenaudotos. Biologinių trąšų „Raskila“ naudojimas 3 l ha-1 norma 2 ir 3 kartus turėjo esminės įtakos rapsų sėklų kokybiniams rodikliams: žaliųjų proteinų nustatyta atitinkamai – 0,30 ir 0,34 proc., žaliųjų riebalų 1,38 ir 1,42 proc., žaliosios ląstelienos 2,82 ir 3,05 proc. ir sausųjų medžiagų 1,25 ir 1,32 proc. patikimai daugiau, lyginant su kontrole, kur biologinės trąšos nebuvo naudotos. Gliukozinolatų kiekius vasarinių rapsų sėklose patikimai (1,27–2,63 μmol g-1) mažino ir 2 l ha-1, ir 3 l ha-1 biologinių trąšų „Raskila“ normos, nepriklausomai nuo purškimo kartų. Nustatyta, kad išleidus 1 eurą vasarinių rapsų derliaus priedui užauginti ir realizuoti, gautas pelnas svyravo nuo 4,75 iki 6,58 eurų – daugiausiai papildomo bendrojo pelno gauta patręšus „Raskila“ 3 l ha-1 vieną kartą.