Kaip jaučiasi mokytojai? Mokytojų psichologinės gerovės ypatumai Lietuvoje

Abstract

Besitęsianti švietimo reforma kelia nemažai iššūkių darbuotojams, kas vienaip ar kitaip siejasi su personalo pasitenkinimu atliekamu darbu bei suvokiama psichologine gerove (Ilgan et al., 2015; Smetackova et al., 2019). Siekiant įvertinti mokytojų psichologinę gerovę buvo atliktas vieno Lietuvos regiono mokyklų mokytojų tyrimas. Šio pristatymo tikslas – atskleisti, kokie su darbu susiję veiksniai leidžia numatyti mokytojų psichologinę gerovę. Tyrime dalyvavo 424 švietimo sektoriaus darbuotojai, iš kurių 368 mokytojai, 56 – administracijos darbuotojai bei specialistai, teikiantys pagalbą vaikui. Tiriamieji pildė elektroninę klausimyno versiją, kurioje psichologinė gerovė buvo vertinama su darbu susijusiais psichosocialiniais veiksniais (pagal Kopenhagos psichosocialinį klausimyną; COPSOQ II, 2007) ir atitinkamais pasitenkinimo darbu klausimais (Spector, 1994). Tyrimo rezultatai atskleidė, kad dauguma darbuotojų patenkinti tuo, kuo jie darbe užsiima, jiems malonu dirbti savo darbą, yra patenkinti tiesioginio vadovo kompetencija, tačiau dalis darbuotojų skundžiasi, kad darbe per daug popierizmo, o beveik pusė darbuotojų nurodo esą nepatenkinti per retai ir per mažai didėjančiais atlyginimais. Nemaža dalis darbuotojų nurodo patiriantys psichologinį smurtą, nemalonų pokštavimą, erzinimą ir/arba patyčias, ginčų, konfliktų, dažniausiai kylančių iš mokinių. Didelę laiko dalį darbuotojai nurodė besijaučią fiziškai ir emociškai išsekę. Mokytojų pasitenkinimą darbu prognozuoja didesnis pasitikėjimas kolegomis ir vadovavimo mokyklai kokybė, geresnė darbuotojų savijauta, didesnis fizinis saugumas ir trumpesnis darbo stažas toje pačioje mokykloje.[...]