Ar universitetų dėstytojai „iš mėnulio“? Akademinio ir neakademinio personalo stresą ir pasitenkinimą darbu universitete prognozuojantys veiksniai

Abstract

Neretai tenka išgirsti, jog universitetų dėstytojai „iš mėnulio“ – dirba daug ir intensyviai, atlygio gauna mažai, darbo sąlygos stresinės, sektoriuje nuolatiniai pokyčiai, bet darbo vietos nekeičia ir net atrodo, jog sugeba palaikyti savo psichologinę gerovę kažkokiomis „stebuklingomis“ priemonėmis. Užsienio mokslininkai (pvz., Bakker, Demerouti, 2016) patvirtina, jog sektorius gali būti svarbus tarpinis veiksnys siekiant paaiškinti darbo išteklių ir reikalavimų reikšmę darbuotojų psichologinei gerovei. Todėl šio pristatymo tikslas – atskleisti, kokie darbo ištekliai ir reikalavimai prognozuoja akademinio ir neakademinio personalo psichologinę gerovę reprezentuojančius rodiklius: stresą ir pasitenkinimą darbu, universitete. Kiekybiniame skerspjūvio tyrime dalyvavo 447 universitetų darbuotojai (iš jų 257 akademinis personalas, 99 neakademinis personalas ir 91 darbuotojas, kuris užėmė ir akademines, ir neakademines pareigas). Tiriamieji pildė elektroninę klausimyno versiją, kurioje darbo ištekliai, reikalavimai ir stresas buvo vertinami Kopenhagos klausimynu (COPSOQ II, 2007), o pasitenkinimas darbu – klausimais pagal Spector išskirtas pasitenkinimo darbu sritis. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog akademinio personalo darbuotojų stresą geriausiai paaiškina patiriamas darbošeimos vaidmenų konfliktas, taip pat aukšti emociniai ir kiekybiniai reikalavimai darbe. Tuo tarpu, neakademinio personalo darbuotojų stresą reikšmingai prognozuoja tik emociniai reikalavimai darbe, o dvigubas pareigas užimančių darbuotojų stresui reikšmingi kiekybiniai reikalavimai bei darbošeimos vaidmenų konfliktas