Aiškumo link: darboholizmo apibrėžimai, sampratos, dimensijos

Abstract

Nepatvirtintą darboholizmo simptomatiką ir atpažinimo būdus, apsunkintą paplitimo ir masto nustatymą, prieštaringą vertinimą ir dėl to beveik nesprendžiamas darboholizmo pasekmes lemia tai, jog šis reiškinys mokslininkų vis dar nėra gerai pažintas (Huyghebaert, Fouquereau, Lahiani, Beltou, Gimenes, Gillet, 2018; Schaufeli, Shimazu, Taris, 2009). Nuo pat domėjimosi darboholizmu pradžios stebimas jo koncepcijos chaotiškumas: pastaroji yra paini ir nevienareikšmiška (Griffiths, 2011). Autoriai pateikia skirtingus darboholizmo apibrėžimus, išskiria įvairaus turinio ir skaičiaus jo komponentus. Trūksta konkrečios, gerai argumentuotos ir pagrįstos darboholizmo sampratos (Atroszko, Demetrovics, Griffiths, 2019; Ng, Sorensen, Feldman, 2007). Darboholizmo koncepcija vis dar stokoja išsamaus mokslinio pažinimo. Todėl šiuo tyrimu buvo siekiama atlikti mokslinės literatūros apžvalgą ir susisteminti publikacijose pateikiamas darboholizmo koncepcijas. Tyrimo metodu pasirinkta sisteminė literatūros analizė. Publikacijų paieškai buvo naudojamos penkios mokslinės duomenų bazės internete. Analizuoti 2007-2020 metais publikuoti recenzuoti laisvai prieinami pilno teksto moksliniai straipsniai, pristatantys empirinius tyrimus ir teorines apžvalgas darboholizmo tema. Moksliniai straipsniai nagrinėti trimis paeiliui sekančiais etapais: (1) pavadinimo peržiūros etapas; (2) santraukos peržiūros etapas; (3) pilno teksto peržiūros etapas. Nagrinėjant atrinktas publikacijas, buvo telkiamasi ties teorine tyrimo dalimi ir rezultatų aptarimu, juose pateiktais darboholizmo apibrėžimais, šio reiškinio samprata bei dedamosiomis.Pagal naudotas raktinių žodžių kombinacijas buvo identifikuota 2523 mokslinių straipsnių; analizei atrinkta 11 mokslinių straipsnių, publikuotų 2009–2019 metais. [...]