Bioanglies įtaka dirvožemio vandens sulaikymui ir augalams
| Author | Affiliation | |
|---|---|---|
LT | ||
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro žemdirbystės institutas | LT | |
Ayaz, M. | Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro žemdirbystės institutas | LT |
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro žemdirbystės institutas | LT |
| Date |
|---|
2020 |
Klimato kaita ir dirvožemio kokybės blogėjimas yra viena iš svarbiausių šių dienų aplinkos problemų, todėl reikia ieškoti sprendimų. Norint išvengti katastrofiško poveikio globaliai visuomenei, reikėtų dėti visas pastangas, kad temperatūra nepakistų daugiau kaip 1,5 ° C pasaulio mastu. Todėl šalia greito antropogeninių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo būtina ieškoti ir alternatyvių būdų anglies kaupimui dirvožemyje. Bet ne tik klimato pokyčiai kelia grėsmę planetų ekosistemų pusiausvyrai. Pavyzdžiui, dirvožemio degradacija, be kita ko, atsirado dėl netvarių ūkininkavimo metodų ir vėlesnio miškų naikinimo ieškant naujų dirbamų žemių, o tai kelia tiesioginę grėsmę ir pasaulio biologinei įvairovei. Tikėtina, kad bioanglis (angl. Biochar) gali būti viena iš priemonių, padedančių pasaulinei visuomenei priartėti prie anglies atžvilgiu neutralios ekonomikos, taip pat kovoti su dirvožemio blogėjimu. Bioanglis yra kietos anglies turinčios medžiagos, susidarančios termofiziškai konvertuojant biomasę bedeguonėje aplinkoje. Bioanglis gali būti gaminama iš įvairių biomasės žaliavų: medienos, žemės ūkio atliekų produktų, tokių kaip ryžių lukštai, aliejinių palmių atliekų, šiaudų arba iš nuotekų dumblo [1]. Tyrimų tikslas - įvertinti bioanglies įtaką dirvožemio cheminėms savybėms, augalų cheminiai sudėčiai bei produktyvumui auginant augalus skirtingomis drėgmės sąlygomis.