Anaerobinio laktatinio fizinio krūvio įtaka bėgimo kinematinių charakteristikų kaitai

Abstract

400 m bėgimo rezultatą iš esmės lemia greitumo ištvermė, t. y. gebėjimas palaikyti maksimalų greitumą 45 s laikotarpiu. Tyrėjų teigimu, sėkmingam 400 m bėgimui reikia optimalių bėgimo žingsnio techninių charakteristikų nepaisant nuovargio ir racionalaus jėgų paskirstymo. Mūsų tyrimo tikslas buvo nustatyti anaerobinio laktatinio fizinio krūvio įtaką 400 m bėgikų bėgimo kinematinių charakteristikų kaitai. Tyrime dalyvavo 400 m bėgikai (n = 8; ūgis 183 ± 5,7 ± 5,1 cm; kūno masė 73,6 ± 3,8 kg). Tyrimas buvo atliekamas 2011-02-12 LKKA lengvosios atletikos manieže (rato ilgis 200 m) per Lietuvos universitetų lengvosios atletikos žiemos čempionatą. Tiriamieji (n = 8), atlikę jiems įprastą pramankštą, dalyvavo varžybose (400 m bėgimas, anaerobinis laktatinis fizinis krūvis). Bėgimo metu 150 ir 350 metre vaizdo kamera (TEMPLO Standart su 100 Hz BASLER A600f) buvo filmuojami bėgikų kinematinių charakteristikų rodikliai. Vėliau nufilmuotas vaizdas iš TEMPLO Standart programos perkeltas į SIMI MOTION judesio analizės programą, čia buvo skaičiuojamos ir analizuojamos žingsnio kinematinės charakteristikos – polėkio trukmė, atramos trukmė, žingsnio ilgis, dažnis, t. p. apskaičiuotas bėgimo greitis. Per varžybas naudojama visiškai automatizuota finišo sistema, kuri automatiškai įsijungia nuo startininko šūvio ir automatiškai fiksuoja finišo laiką. Ši finišo sistema sertifikuota IAAF. Pažymėtas 400 m bėgimo nuotolis manieže (bėgimo danga Regupol AG). Palyginus 400 m bėgikų bėgimo kinematinių charakteristikų reikšmes 150 ir 350 nuotolio metre nustatyta, kad anaerobinis laktatinis fizinis krūvis, t. y. 400 m bėgimas, darė reikšmingą įtaką (pailgino) atramos trukmei, žingsnio dažniui ir ilgiui bėgimo nuotolyje – atitinkamai 13,24 %, 6,40 % ir 10,19 % (p < 0,05). Polėkio trukmė sutrumpėjo, tačiau statistiškai reikšmingai nepakito (skirtumas 2,99 %). Padarytos tokios išvados: 1. Anaerobinis laktatinis fizinis krūvis iš visų bėgimo kinematinių charakteristikų daugiausia pablogina atsispyrimo trukmę, ji pailgėjo 13,66 ± 2,12 %. 2. Didžiausią įtaką bėgimo greičio sumažėjimui antroje 400 m bėgimo nuotolio dalyje turi žingsnio ilgio sutrumpėjimas. The 400 metres run is usually known as a speed endurance event that demands a capacity to maintain close to maximum speed in an effort of ≈45 seconds duration. Researchers identify the fundamental functional requisites for success in this event as a combination of optimal running stride characteristics despite fatigue, and plus an appropriate effort distribution (Sprague & Mann, 1983; Harre & Leopold, 1987; Vittori, 1991). The aim of the study was to identify the influence of anaerobic lactic exercise on 400 m runners kinematic characteristics change. Research organisation. The subjects was 400 m runners (n = 8; height 183 ± 5,7 ± 5,1 cm; body mass 73,6 ± 3,8 kg). The study was carried out in indoor track and field arena (lap length 200 m) on February 12, 2011 during the Lithuanian university track and field championship. Subjects (n = 8) performed their warm up and participated in the race (400 m race, anaerobic lactic exercise). At the time runner’s kinematic characteristics at 150 and 350 meters there were filmed by TEMPLO Standart with 100 Hz BASLER A600f video camera. After that filmed material from TEMPLO Standart program was moved to the SIMI MOTION motion analysis program, where it was analyzed and there were calculated running step kinematic characteristics: contact length, stride length, frequency and estimated running velocity. During the competition there was used fully automated finishing system, which automatically turns on by the starter’s signal (shot) and automatically records the finish time. This finish system is certified by the IAAF. The running surface in indoor track and field was Regupol AG. Results. When comparing the values of 400 m runners running kinetic characteristics at 150 and 350 metres we found that anaerobic lactate exercise (400 m race), significantly affected (prolonged) stride contact time, reduced stride frequency and length in running distance respectively by 13.24%, 6.40% and 10.19% (p <0.05). Conclusions. 1. Influence of anaerobic lactic exercise on stride contact time was highest (when comparing all kinematic characteristics) and it increased by 13.66 ± 2.12%. 2. Stride length shortening had the greatest impact on running velocity reduction in the second part of the 400 m race.