Sistemingų futbolo pratybų poveikis kai kuriems 11 metų amžiaus vaikų kvėpavimo sistemos rodikliams funkcinės ramybės sąlygomis

Height and body mass of tested young football players did not differ significantly from young nonathletes. Body mass indices were also similar. When comparing fat body mass in percents, we gave found that fat body mass of football players was in average 10,7 percents higher then of non-athletes (p<0,05) – it was determined by higher activity of children engaged in sport. Our research have demonstrated that forced vital lungs capacity, peak expiratory flow (PEF l/s) at rest in football players were statistically significantly higher than of non-athlete children (p<0.05). Indices of forced vital capacity of exhalation 75% FVC and 50% FVC were also statistically significantly higher comparing to non-athletes (p<0.05). Tiffneu index (FEV1/FVC) was in norm in both groups, but in football playing children it was in average by 8,9 percents higher and this difference is statistically significant.

Literatūroje yra duomenų apie jaunųjų sportininkų kvėpavimo sistemos rodiklių kitimus dėl plaukimo pratybų poveikio. Tokio pobūdžio treniruotė skatina kvėpavimo sistemos gyvybinio plaučių tūrio ir maksimalaus oro srautų iškvėpimo greičio intensyvumo didėjimą. Vis dėlto dar gana daug diskusijų kelia jaunų sportinių žaidimų atstovų kvėpavimo parametrų kitimai treniruojantis, juo labiau, kad, pvz., žaidžiant futbolą gana didelė fizinio krūvio apimtis atliekama dėl padidėjusio anaerobinių energinių šaltinių aktyvumo. Anatomiškai vaiko kvėpavimo sistema baigia vystytis 8–12 jo gyvenimo metais, o funkcinis vystymasis trunka iki 14–16 metų. Todėl kyla klausimas, ar kvėpavimo sulaikymas futbolo žaidimui būdingų trumpų ir intensyvių pagreitėjimų bei kintamo intensyvumo fizinių krūvių metu gali paskatinti kvėpavimo sistemos rodiklių gerėjimą ir kokią įtaką toks fizinis krūvis turi jaunųjų sportininkų plaučių funkcijos kaitai, ar toks fizinis krūvis gali turėti teigiamos įtakos vaikų kvėpavimo funkcijai funkcinės ramybės sąlygomis. Darbo tikslas – nustatyti pasirinktus 11 metų futbolininkų plaučių funkcijos rodiklius ramybės metu ir palyginti juos su nesportuojančių vaikų plaučių funkcijos rodikliais. Tyrimuose dalyvavo 14 vaikų futbolininkų, kurių vidutinis amžius buvo 11,0 ± 0,17 metų, ir 12 nesportuojančių jų bendraamžių (10,9 ± 0,2 m.). Buvo nustatyti vaikų antropometriniai duomenys ir atlikti plaučių funkcijos tyrimai spirometru, taikant SpidaXpert programą organizmo funkcinės ramybės sąlygomis, nustatyta: gyvybinė plaučių talpa litrais, forsuota gyvybinė plaučių talpa litrais (FVC), forsuoto iškvėpimo tūris per pirmą sekundę litrais (FEV1), maksimalaus iškvėpimo srovės greitis (PEF, l/s), forsuoto iškvėpimo santykis – Tifno indeksas (FEV1/FVC), forsuoto iškvėpimo srovės greitis iškvėpus 75–25 % FVC (FEF75, FEF50, FEF25).

Duomenys apdoroti matematinės statistinės analizės metodu, statistinis skirtumo tarp vidurkių reikšmingumas vertintas taikant Stjudento kriterijų, o jų reikšmingumo lygmuo p < 0,05. Mūsų tirtų futbolininkų ūgis ir kūno masė statistiškai reikšmingai nesiskyrė nuo nesportuojančių vaikų. KMI rodikliai taip pat buvo panašūs. Tačiau, palyginus riebalinę kūno masę procentais, nustatyta, kad futbolininkų riebalinė masė vidutiniškai 10,7 % mažesnė nei nesportuojančių vaikų (p < 0,05), tai lėmė didesnis sportuojančių vaikų aktyvumas. Mūsų atlikti tyrimai parodė, kad žaidžiančių futbolą vaikų forsuota gyvybinė plaučių talpa, maksimalus iškvėpimo srovės greitis (PEF, l/s) organizmo funkcinės ramybės sąlygomis buvo statistiškai reikšmingai didesnis negu netreniruotų tiriamųjų (p < 0,05). Futbolininkų maksimalaus iškvėpimo greičio rodiklis iškvėpus 75% FVC ir 50% FVC taip pat buvo statistiškai reikšmingai didesnis (p < 0,05) nei nesportuojančių bendraamžių. Forsuoto iškvėpimo santykis FEV1/FVC (Tifno indeksas) abiejų tiriamųjų grupių neviršijo normos ribų, tačiau sportuojančių vaikų jis buvo vidutiniškai 8,9 % didesnis, ir šis skirtumas yra statistiškai reikšmingas.

Data findings indicate indices changes in young athletes‘ lungs induced by swimming trainings. Such training sessions stimulate increase of respiratory system vital lungs capacity and peak expiratory flow (Courtex, et al., 1997). Nevertheless, there is number of discussions on breathing parametres changes in young representatives of sports games during the training process, especially because e.g. during the football game quite considerable amount of physical loads is performed due to increased activity of anaerobic energy sources (Bangsbo, 1996). Anatomically, respiratory system of a child completes its development on the age 8-12, and functional development lasts up to years 14-16. Thus the question is, if withholding breathing, e.g. during the short and intensive accelerations (runs) and during the physical loads of changing intensity that is characteristic to the football game, can stimulate increase of respiratory system indices and what effect such a load may have on lungs function changes in young athletes? Does such physical load may have positive effect on children’s breathing function, when body is in state of functional rest?

The aim of research was to evaluate lungs functional indices of 11 years old football players at rest and to compare it with lung functional indices of non-athletes children. Research sample included 14 young football players (age 11,0±0,17) and 12 nonathletes of the same age (10,9±0,2 m). There was collected anthropometrical data, and lungs function test carried out using spirometre, applying SpidaXpert programme for body rest conditions, measuring forced vital capacity in litres (FVC), forced expiratory volume in one secondin litres (FEV1), peak expiratory flow (PEF l/s), forced exhalation ratio – Tiffneu index (FEV1/FVC), forced vital capacity after exhalation 75-25 % FVC (FEF75, FEF 50, FEF25). Data was processed using method of mathematical statistics, statistical difference between means significance evaluated applying Student criterion, and its significance level p<0,05.