Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/111345
Type of publication: journal article
Author(s): Skarbalius, Egidijus
Title: Tautinio tapatumo ugdymas pradinėse klasėse: mokytojų vykdomų veiklų tyrimas
Other Title: Education of national identity in primary forms: activity implemented by teachers
Is part of: Pedagogika, 2014, t. 113, nr. 1, p. 240-249
Date: 2014
Keywords: Tautinis identitetas;Ugdymas;Pradinė mokykla;National identity;Education;Primary school
Abstract: Šiuolaikinis lietuviškojo tapatumo raidos ir kaitos procesas labai spartus. Jis yra veikiamas tautinį atgimimą sekusių demografinių, kultūrinių, socialinių ir migracijos procesų, taip pat sumažėjusio šeimos auklėjamojo vaidmens. Visa tai turi įtakos, kad „mokiniams jau sunkoka suvokti savo tautos istorijos, kultūros savitumą, lietuviškosios tautinės ir pilietinės tapatybės puoselėjimo būtinybę“ (Lietuvių etninės kultūros ugdymo bendrojo lavinimo mokykloje strategija, 2006). Vadinasi, tautinio tapatumo išsaugojimas tampa viena aktualiausių socialinių-pedagoginių problemų. Sumažėjus šeimos įtakai mokinių tautinio tapatumo ir etninės kultūros ugdymo procese svarbiausias vaidmuo tenka mokyklai. O D. Adamkavičienės (2009) teigimu, stebint įvairaus amžiaus mokinių požiūrį į tautines vertybes ir kultūrą, ryškėja, kad ji aktualiausia pradinių klasių mokiniams. A. Zbarauskaitė (2009), apibendrindama asmens tapatumo tyrinėtojų E. H. Eriksono ir O. Kernbergo mintis, daro išvadą, kad „tapatumas priklauso nuo praeities ir veikia ateitį, jo šaknys glūdi vaikystėje ir vėliau lemia, kaip bus įgyvendinti kiti gyvenimo uždaviniai“ (Zbarauskaitė, 2009, p. 21). Toks teiginys leidžia daryti prielaidą, kad tautinio tapatumo ugdymo pamatai turi būti dedami vaikystėje, o pradėti tautinį ugdymą vertėtų nuo ankstyvos vaikystės, stiprinant šeimos kartų ryšius, ypač pradinėje mokykloje. Kadangi, neišugdžius tautiškumo pagrindų, aukštesnėse klasėse mokiniai su juo susiduria pavėluotai, emociškai nepasirengę jo priimti. Minčiai pritaria ir D. Urbanavičienė (2010). Apibendrinusi Etninės kultūros globos tarybos atlikto tyrimo duomenis, ji teigia, kad tokiu atveju, jeigu trūksta etninės kultūros pagrindų pradinėse klasėse, vėliau tautinio tapatumo ugdymas iš esmės nebegalimas. Tautinio tapatumo ir etninės kultūros ugdymas pradinėse klasėse leidžia įgyvendinti ugdymo tęstinumo ir perimamumo principą bei susieti etninės kultūros mokymą formalaus ugdymo procese su jos pritaikymu mokyklos gyvenime arba neformaliu ugdymu. Teorinių darbų, kuriuose analizuojama tautinio tapatumo ugdymo problema, pasaulyje ir Lietuvoje yra nemažai, tačiau empiriniai tyrimai vis dar lieka fragmentiški. Pastebima esminė problema – didžiulė temų įvairovė, tačiau tyrimai skirti vyresniojo mokyklinio amžiaus vaikų, studentų, jaunimo tautinio tapatumo raiškai nustatyti ir ugdymo galimybėms atskleisti (Aramavičiūtė, 1998; Antinienė, 2002; Trinkūnienė, 2002; Tijūnėlienė, 2003 ir kt.). Minėtuose tyrimuose tautinio tapatumo ugdymas remiasi tik kokia nors viena veikla (Tijūnėlienė, 2003; Klimka, 2006; Šutinienė, 2009; Stoškuvienė et al., 2009; Stoškuvienė, 2010; Stundžienė, 2010; Zuoza, 2010 ir kt.), diskutuojama dėl tautinio tapatumo ir etninės kultūros ugdymo integravimo (Lukšienė, 2000; Čepienė, 2001; Sajienė, 2002; Klimka, 2006; Urbanavičienė, 2010 ir kt.). Apibendrinant atliktus tyrimus tautinio tapatumo klausimais, darytina išvada, kad tyrimai yra fragmentiški ir trūksta visuminio požiūrio į nagrinėjamą problemą. Be to, pasigendama tyrimų, kuriuose būtų analizuojama, kokios mokytojų vykdomos ugdomosios veiklos pradinių klasių mokiniams labiausiai padeda ugdytis tautinį tapatumą. Siekiant tobulinti tautinio tapatumo ugdymo procesą, reikalingi nauji požiūriai, naujos įžvalgos, nauji tautinio tapatumo ugdymo modeliai. Siekiant susisteminti požiūrį į tautinį tapatumą, atliktas kokybinis tyrimas (mažai struktūruotas interviu), kurio tikslas– išanalizuoti pradinių klasių mokytojų vykdomas veiklas, kurios padeda ugdyti tautinį tapatumą. Jame laisvanoriškumo principu dalyvavo 35 pradinių klasių mokytojai.
In the present process of the development and changing of Lithuanian identity, the preservation of national identity becomes one of the most urgent socio-pedagogical problems. Research has proved that in the process of educating of the national identity among students and values of the ethnic culture the main responsibility lies on the school, and while observing the bent for ethnic culture among students of various age, it is seen that it is desirable by the youngest. The education of national identity should be started from the first form due to the thinking about the future, strengthening generation and family relations because students who do not obtain the basics of national identity and ethnic culture at primary school in later years encounter it too late and are emotionally unprepared to receive it. Nevertheless, there is a lack of scientific research analyzing the national identity of students from primary school forms. According to this, in 2012 the research was accomplished (by using the method of in-depth interviewing), in which 35 teachers of primary forms participated.
Internet: https://doi.org/10.15823/p.2014.1765
https://hdl.handle.net/20.500.12259/111345
Appears in Collections:Pedagogika / Pedagogy 2014 t. 113, nr. 1

Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

5
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.