Please use this identifier to cite or link to this item:https://hdl.handle.net/20.500.12259/111034
Type of publication: journal article
Author(s): Želvys, Rimantas;Akzholova, Aliya
Title: Problems of introducing a competence-based learning within the context of Bologna process
Other Title: Kompetencijomis grįsto mokymosi diegimo problemos Bolonijos proceso kontekste
Is part of: Pedagogika, 2016, t. 121, nr. 1, p. 187–197
Date: 2016
Keywords: Bologna process;Tuning methodology;Competence-based approach;Learning out-comes;Higher education;Bolonijos procesas;Tuning metodologija;Kompetencijomis grįstas mokymasis;Tikėtini mokymosi rezultatai;Aukštasis mokslas
Abstract: The article analyzes the problems of applying a competence-based learning in higher education. The Bologna process and development of common European higher education area (EHEA) is perhaps the most ambitious project initiated in higher education during the last several decades in Europe. However, not only European nations are involved in the Bologna process. In 2009 the Republic of Kazakhstan also became a member of the Bologna movement. The other Central Asian countries – Kyrgyzstan, Tajikistan, Turkmenistan and Uzbekistan – do not formally participate in the Bologna process, but are inevitably affected by changes initiated by the Bologna declaration in the area of higher education. In order to support the development of educational studies along the Bologna lines, the European Commission funded the TEMPUS project „Modernization and Development of Curricula on Pedagogy and Educational Manage-ment in the Central Asian countries (EDUCA)“. Analysis of study programs developed in the course of implementation the TEMPUS project “Modernization and Development of Curricula on Pedagogy and Educational Management in the Central Asian countries (EDUCA)” showed that project participants encountered threefold problems of introducing a competence-based approach. The goal and objectives of the current study were to discuss these three strands of pro-blems. The problems of defining competences are reflected in certain difficulties of including the component of ethical values. The problems of classifying competences are determined by attempts of the project participants to specify the broad classification offered by the Tuning methodology. The problems of differentiating between the competences and the learning outcomes arise due to the vague understanding of the participants what is the difference between the two concepts. 1They tend to treat them as synonimous, though in reality there is an essential difference. Com-petences are the qualities developed by the learner while learning outcomes are determined by the academic staff. Further clarification of the concept of competences will be needed in order to place the programs completely within the context of Bologna process.
Bolonijos procesas ir bendros aukštojo mokslo erdvės sukūrimas Europoje yra bene ambi-cingiausias pastarųjų dešimtmečių projektas, įgyvendinamas aukštojo mokslo sektoriuje. Jis paskatino esminius turinio ir struktūros pokyčius Europos aukštosiose mokyklose. Šiuo metu Bolonijos procese dalyvauja 47 šalys, tačiau į šį procesą ilgainiui įsitraukė ne vien tik Europos valstybės. 2009 m. Bolonijos proceso dalyve tapo Kazachijos Respublika. Kitos Vidurinės Azijos respublikos – Kirgizija, Uzbekija, Turkmėnija ir Tadžikija – formaliai nedalyvauja Bolonijos procese, tačiau yra stipriai šio proceso veikiamos. Visos šios šalys diegia tripakopę aukštojo mokslo sistemą, ECTS kreditų skaičiavimo modelį ir kompetencijomis grįstą mokymąsi. Tam, kad paremtų šį procesą, Europos Komisija finansavo TEMPUS projektą „Pedagogikos ir švietimo vadybos studijų ugdymo turinio modernizavimas ir plėtra Vidurinės Azijos šalyse (EDUCA)“. Projekte dalyvavo Kazachijos, Kirgizijos ir Tadžikijos aukštosios mokyklos bei jų partneriai iš Europos – Vokietijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Airijos ir Lietuvos universitetai. Vienas iš pagrindinių projekto tikslų buvo kompetencijomis grįsto ugdymo turinio sukūrimas, remiantis Tuning metodologija. Šio straipsnio tikslas buvo išsiaiškinti ir aptarti problemas, kilusias, projekto įgyvendinimo metu diegiant kompetencijomis grįsto mokymosi modelį. Siekdami šio tikslo, naudojomės Tuning metodologija ir lyginamosios Vidurinės Azijos universitetų studijų programų elementų analizės metodu. Diegiant kompetencijomis grįsto mokymosi modelį Vidurinės Azijos universitetuose, projekto įgyvendinimo metu iškilo trejopo pobūdžio problemos: kompetencijų apibrėžimo problemos, kompetencijų tipologijos problemos ir kompetencijų atskyrimo nuo ti-kėtinų mokymosi rezultatų problemos. Šių problemų identifikavimas suponavo ir atitinkamus tyrimo uždavinius. Kompetencijų apibrėžimo problemos daugiausia buvo susijusios su vertybiniu kompetencijų komponentu. Kadangi etinės vertybės skirtinguose istoriniuose, kultūriniuose ir religiniuose kontekstuose gali būti traktuojamos skirtingai, dalis projekto dalyvių iš Vidurinės Azijos savo pateiktuose apibrėžimuose naudojo bendresnę asmenybinių charakteristikų sam-pratą, o dalis apskritai nenurodė vertybinio aspekto, apibrėždami kompetencijas tik kaip žinių ir gebėjimų visumą. Skirtumai išryškėjo ir kompetencijų klasifikacijose. Nesitenkindami Tuning metodologijoje siūlomu skirstymu į bendrąsias ir dalykines kompetencijas, projekto dalyviai
Internet: https://doi.org/10.15823/p.2016.13
https://hdl.handle.net/20.500.12259/111034
Appears in Collections:Pedagogika / Pedagogy 2016 t. 121, nr. 1

Files in This Item:
Show full item record
Export via OAI-PMH Interface in XML Formats
Export to Other Non-XML Formats


CORE Recommender

Page view(s)

2
checked on Jun 6, 2021

Download(s)

4
checked on Jun 6, 2021

Google ScholarTM

Check


Items in DSpace are protected by copyright, with all rights reserved, unless otherwise indicated.