Вопросы истории "Земли Оберост" в современной западногерманской исторической литературе
| Author |
|---|
Stražas, A. |
| Date | Volume | Start Page | End Page |
|---|---|---|---|
1972 | 12(1) | 83 | 93 |
Straipsnyje parodoma, kad Vakarų Vokietijos istoriografijoje pasireiškia pastangos traktuoti kaizerinės vyriausybės politiką Rytų Europos atžvilgiu pirmojo pasaulinio karo metais kaip taikingą. Anot G. Riterio, E. Helclės, V. Steglicho ir kitų istorikų, kilus karui, Vokietijos vyriausybė tik ieškojo galimybių susitaikyti. Apsigynimui nuo galimo užpuolimo ateityje siekusi įsigyti nedidelį teritorijos ruožą, reikalingą rytinės sienos saugumui užtikrinti. Pabaltijo arba jo dalies, t. y. “Oberosto Žemės", aneksija, jų teigimu, neįėjo į Vokietijos vyriausybės politinę programą. Šitokia įdėja iškildavusi tik epizodiškai ir tik spaudžiant karinei vadovybei. Toks istorinei tikrovei prieštaraujantis nusistatymas yra galimas tik nagrinėjant Vokietijos politiką "Oberosto Žemės" ir viso Pabaltijo atžvilgiu atskirai nuo bendrosios Vokietijos “Rytų politikos". “Oberosto Žemė" užėmė ypatingą vietą šioje politikoje. Ji buvo placdarmas, turėjęs užtikrinti Vokietijos viešpatavimą Rytų Europoje. Izoliuotai traktuojant "Oberosto Žemės" istorijos klausimus, net ir tie Vakarų Vokietijos istorikai, kurie demaskuoja kaizerinės Vokietijos agresyvumą (F. Fišeris, I. Gaisas), negali išspręsti kai kurių mokslinių problemų, susijusių su "Oberosto Žemės" istorijos tyrinėjimu. Tai liečia ir tuos Vakarų Vokietijos buržuazinius istorikus (G. Lindę, B. Maną ir kt.), kurie patšventė savo darbus specialiai Pabaltijo problemoms.