Keramikas Vaclovas Miknevičius

Simanaitienė, Raimonda

doi:10.24101/logos.2020.35

Use this url to cite publication: https://hdl.handle.net/20.500.12259/110266

Keramikas Vaclovas Miknevičius

Type of publication

Straipsnis (apžvalginis, informacinis, enciklopedinis) / Article (survey, information, encyclopedic) (S8)

Author(s)

Author	Affiliation
Simanaitienė, Raimonda	Menotyros katedra / Department of Art History	LT

Title

Keramikas Vaclovas Miknevičius

[lt]

Other Title

Ceramic artist Vaclovas Miknevicius

[en]

Is part of

Logos

Date Issued

Date	Volume	Start Page	End Page
2020	103	135	140

Publisher

Vilnius : Visuomeninė organizacija „Logos“

Is Referenced by

Arts & Humanities Citation Index (Web of Science)

Philosopher's Index

Academic Search Complete

URI

URI	Access Rights
Straipsnis žurnalo svetainėje	Viso teksto dokumentas (atviroji prieiga) / Full Text Document (Open Access)
https://hdl.handle.net/20.500.12259/110266

DOI

10.24101/logos.2020.35

Field of Science

OECD Classification

Keywords (lt)

Keywords (en)

Abstract (lt)

Vaclovas Miknevičius (1910–1989) – vienas Lietuvos profesionaliosios keramikos pradininkų. Šią dailės sritį studijavo dar tarpukariu Kauno meno mokykloje. Kilęs iš Zanėnų kaimo (Molėtų raj.), didžiąją gyvenimo ir kūrybos dalį praleido Kaune. Buvo itin produktyvus menininkas. V. Miknevičius įgyvendino daugybę serijinės gamybos etalonų, sukūrė unikalių parodinių darbų, stambių monumentaliosios keramikos objektų. Dailininkas žinomas ir kaip Lietuvos keramikos pramonės organizatorius, nenuilstantis išradėjas, technologas, nuolat tobulinęs gamybos procesus, eksperimentavęs su vietiniais moliais ir glazūrų sudėtimis. Nemažai savo laiko jis skyrė ir parodų organizavimui, edukacinei bei visuomeninei veiklai Dailininkų sąjungoje. V. Miknevičiaus kūryba skirstoma į tris raidos tarpsnius. Dailininko pirmojo laikotarpio (1933–1958) darbuose ryškiausiai skleidžiasi lietuvių liaudies keramikos formų, tautinių ornamentų įtaka, perteikta indų puošyboje. Antruoju tarpsniu (1958–1970) menininkui aktualesnis buvo modernus dizainas, saikingas, stilizuotas dekoras, išraiškinga faktūra, ir tai matyti vazose ir dekoratyvinėse skulptūrėlėse. Nuo 1970 m. prasidėjo ir iki 1989 m. tęsėsi trečiasis tarpsnis, kai autoriaus kūryboje įsivyravo monumentalūs architektūriniai ir skulptūriniai keramikos darbai. Didelė dalis V. Miknevičiaus kūrinių yra saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, Lietuvos dailės, taip pat Lietuvos nacionaliniame muziejuje Vilniuje, privačiose bei šeimos kolekcijose.

Abstract (en)

Vaclovas Miknevičius (1910–1989) is esteemed as one of the pioneers of the professional ceramic art in Lithuania. He studied this field of art during the interwar period in Kaunas Art School. Born in Zanenai village (Moletai district), he spent and created most of his life in Kaunas. A prolific artist throughout his lifetime, he created numerous models for serial production, along with independent exhibition pieces and ceramic objects in monumental scale for indoor spaces. Because of his inventive nature, the artist was constantly improving production processes and experimenting with various compositions of clay and glaze. He significantly contributed to the Lithuanian ceramic industry. He also dedicated considerable time to art education, organization of exhibitions and social outreach. The creative career of Miknevičius falls into three stages of development The first stage (1933–1958) was strongly influenced by the form and ornamentation of Lithuanian folk pottery. However, vases, tableware sets and decorative sculptures created from 1958 through 1970 show a modern-design-inspired style, more restrained and marked by stylized décor together with the search for expressive textures. During his last stage of creative work, from 1970 until 1989, the artist turned to monumental-scale projects integrated into architecture as well as ceramic sculpture pieces. A large part of his art is kept in the Lithuanian Art Museum, the National museum of Lithuania in Vilnius, the National Art Museum of M. K. Čiurlionis, and in private collections of his family.